– Per daugelį metų visuomenė buvo taip pripratinta prie muitininkų korupcijos, kad ją mažai kas gali nustebinti. Tačiau pirmadienio atvejis neliko be atgarsio. Esate muitinės senbuvis, tik pareigos pasikeitė. Tai, kas įvyko, buvo ne kelių dienų darbas. Vadinasi, informaciją apie įtariamuosius turėjote seniai? Ar šis atvejis reiškia, kad panašių „valymų“ galima tikėtis daugiau?
- Muitinė yra padidintos korupcijos rizikos institucija. Tai institucija, kuri atlieka ir reglamentuojančią, ir kontroliuojančią funkcijas. Ji turi tiesioginį kontaktą su verslu. Mes atliekame tikrinimus, reguliuojame tam tikrą verslo sritį – atliekame tarptautinės prekybos kontrolę. Kai verslininkas atneša deklaraciją ir ją pateikia pareigūnui, jis turi galimybę prie deklaracijos pridėti pinigų, įduoti kyšį. Todėl mes turime savo Imuniteto tarnybą, kuriai suteikta teisė taikyti kriminalinės žvalgybos metodus.
Šis pavyzdys parodė, kad jie tuos metodus taiko sėkmingai. Būtent jų dėka buvo gauta duomenų apie korupcijos apraiškas Vaidotuose. Buvo pradėtas tyrimas, surinkti įrodymai ir su prokuratūros pagalba sulaikyti įtariamieji.
Ten buvo jau seniai dirbančių pareigūnų, kurie laikėsi blogų tradicijų, kai prie atlyginimo bandoma prisidurti neteisėtais būdais. Taip sukuriamos tokios schemos, kai dirbtinai prailginamas deklaracijų įforminimo laikas ir tokiu būdu sudarytos tokios sąlygos, kad deklaracijos greičiau įformintos tik tuo atveju, jei verslininkai susimoka. Vaidotuose dirbę penki pareigūnai su posto viršininku priešakyje sugebėjo taikyti neteisėtą rinkliavą.
Čia analogiškas atvejis, kaip Medininkuose, kai buvo sulaikyti 33 pareigūnai. Skirtumas tik tas, kad Vaidotai – geležinkelio postas, tačiau Lietuvos geležinkeliai tam jokios įtakos neturi.
- Buvo sulaikyti visi posto darbuotojai. Tai kas ten dabar dirba?
– Į tą vietą perkelti pareigūnai iš kitų postų. Jauniems ir sąžiningiems žmonėms, kurie į Muitinę atėjo prieš metus ar porą, atsirado puiki proga siekti karjeros. Būtent iš tokių žmonių formuosime naujas komandas ten, kur sulaikomi korumpuoti pareigūnai. Manau, kad reikia ieškoti naujos kartos pareigūnų, kurie dirbs sąžiningai.
– Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas visai neseniai viešai pareiškė, kad Medininkų, Šalčininkų, Lavoriškių, Raigardo ir Kybartų postai laikomi labiausiai pažeistis korupcijos. Kokia, jūsų akimis, dabartinė situacija?
– 2012 metais Medininkų posto pareigūnų sulaikymas parodė, kad problema yra. Ji kiek skiriasi nuo pirmadienio įvykusio sulaikymo, nes Medininkuose buvo kyšininkauja mažomis sumomis – kiekvienas vairuotojas žinojo, kad neprisegęs prie deklaracijos 5-10 eurų, bus ilgiau tikrinamas ir greitai nepravažiuos. Buvo nusistovėjusi tokia neteisėtos rinkliavos praktika.
Buvo pakeisti visi 33 pareigūnai, posto viršininku paskirtas naujas Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas. Posto viršininkas yra tas žmogus, kuris turi užtikrinti, kad nebūtų tokių atvejų. Manau, kad su Medininkų posto problema buvo puikiai susidorota ir jos neliko.
Nepamirškite, kad yra dvi šio reikalo pusės. Juk tas, kuris duoda kyšį, daro tokį patį nusikaltimą kaip ir imantysis. Po Medininkų įvykių buvo pereita prie nuobaudų taikymo kyšių davėjams. Dėl kyšių davimo buvo pradėtos 55 teisminės bylos. Pastebime, kad vairuotojai, o ypač lietuviai, jau bijo juos duoti. Jei ir bando siūlyti, tai dažniausiai rusai, baltarusiais, lenkai, kurie dar negirdėję mūsų istorijos.
– Kalbama, kad pasienio postuose aukštiems muitininkams iki šiol renkamos juodosios kasos?
– Gal muitinės postų lygmenyje kažko panašaus ir būta. Iš Medininkų bylos buvo matyti, kad pareigūnai tarpusavyje dalindavosi. Tačiau nei pačiame departamente, nei teritorinėse muitinėse apie tokius atvejus neteko girdėti.
– Ankstesnei Muitinės departamento vadovybei buvo metami kaltinimai, kad blokuojamas jaunų ir energingų žmonių atėjimas į muitinę, kad karjerą galėjo padaryti tik vadovų vaikai ar artimieji. Kiek tiesos šituose kaltinimuose ir ką žadama daryti?
– Negaliu kalbėti, kas buvo anksčiau, galiu tik papasakoti, kaip aš pats čia patekau. Kai baigiau magistro studijas (A.Adomėnas studijavo Policijos akademijoje- Red.) Lietuvos muitinė vykdė teisėsaugos padalinių reformą. Buvo įsteigta nauja Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba, iš kurios vėliau atsirado Muitinės kriminalinė tarnyba. Tada buvo įsteigta daug naujų darbo vietų, priėmė daugybę kartu su manimi besimokiusių studentų. Beveik visi kurso draugai pradėjome kartu dirbti – susidarė gera komanda. Buvo galima vieni kitais pasitikėti. Džiaugiuosi , kad išliko gerų draugų, su kuriais pradėjome kartu tarnybą, ratas. Vieni liko čia, kiti perėjo į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kitur. Smagu, kad susiformavo gerų specialistų ratas, kurie pasiekė gerų rezultatų.
– Kokių naujų vėjų muitinės darbe žadate, kurios grandys yra silpniausios ir reikalaujančios rimtos pertvarkos? – Toks paradoksas: anksčiau čia dirbdamas pagalvodavau: „Būtų mano valia, tai padaryčiau taip ir kitaip, o šitaip tikrai nedaryčiau.“ Dabar atėjo toks metas, kai mano rankose ir mano valioje įgyvendinti tam tikrus sprendimus.
Tiek man, tiek kolegoms kildavo klausimas: kodėl nuo pat Lietuvos muitinės atkūrimo egzistuoja tokia keista praktika, kaip po verslo sparnu besiglaudžiančios muitinio tikrinimo vietos. Tiesa, jos atsirado ne iš gero gyvenimo, nes nuolat trūkdavo finansavimo, kūrėsi krovinių, vidiniai postai ir reikėjo patalpų, sandėlių, kur būtų galima iškrauti importuojamas prekes ir jas patikrinti. Tokių patalpų neturėjome, jos brangiai kainavo. Reikėjo kažkur tas muitinės procedūras įforminti, taigi nusistovėjo praktika, kuomet muitinė nuėjo į verslo patalpas, į jų sandėlius. Verslui buvo patogu, jiems niekur nereikėjo gabenti krovinių, o muitinei irgi nereikėjo ieškoti patalpų. Buvo abiem pusėms naudingas sprendimas.
Tačiau ilgainiui muitinės tikrinimo vietų atsirado vis daugiau. Dabar per visą Lietuvą jų yra kelios dešimtys. Verslininkų argumentai buvo rimti: kodėl vienas verslininkas gali ją turėti, o kitas ne?
Iš vienos pusės tai lyg ir palengvinimas verslui, bet iš kitos – nelygios sąlygos. Muitinės tikslas – visiems verslo subjektams sudaryti vienodas sąlygas. Juk tie, kurie neturi tokių vietų, privalo mokėti už įvažiavimo į kitų subjektų teritoriją vietą.
Mano idėja – atsisakyti šios praktikos ir pereiti prie kitokio būdo, kuris padėtų užtikrinti vienodas sąlygas.
– Ir koks tas būdas būtų?
– Reikėtų pertvarkyti tikrinimo vietas. Juk yra tokių vietų, kur dirba vienas pareigūnas. Dėl to kyla didelė korupcijos rizika.
Idėja paprasta: imti jas ir panaikinti, atskirti deklaracijų tikrinimą nuo prekių tikrinimo. Šiuo metu vykdomas bandomasis projektas, kurio esmė – centralizuotas muitinės įforminimas. Vienas muitinės postas ar įstaiga atliks dokumentų patikrinimą – ar visi dokumentų duomenys atitinka tai, kas pateikta deklaracijoje. Jeigu tik kils įtarimų, kad yra neatitikimų, tada reikės tikrinti prekes. O prekės gali būti tikrinamos kitur. Galima leisti verslui prekes atsivežti į savo sandėlį, o muitinė įsipareigos atvažiuoti ir jas per kokias dvi valandas patikrinti.
– Tačiau verslininkams paliekama pakankamai laiko susitvarkyti su kroviniu ir atvykę muitininkai neturės prie ko prikibti?
– Krovinys yra plombuotas.Jeigu plomba pažeista, tai jau pakvimpa teismine atsakomybe. Muitinės priežiūros priemonių arsenalas yra didelis ir jomis naudojantis užtikrinama tinkama priežiūra.
- Ar tai pareikalaus daugiau žmonių, o gal priešingai – žadate mažinti pareigūnų skaičių?
– Iš teritorinių muitinių sulaukiame nusiskundimų, kad trūksta žmonių, bet šiandieną postuose darbuojasi prieš daugelį metų nustatytas pareigūnų skaičius. Vienur yra didesnis krūvis, kitur mažesnis, todėl kyla poreikis paskaičiuoti, įvertinti kiek viename ar kitame poste reikia žmonių. Esu pasirengęs peržiūrėti darbo krūvius ir perskirstyti žmogiškuosius resursus taip, kad pareigūnų skaičius atitiktų jiems tenkantį deklaracijų krūvį. Šiandien tokia galimybė yra – nedidinant pareigūnų ir etatų skaičiaus.
– Ką galite papasakoti apie kontrabandos srautus: kaip jie kinta, kaip keičiasi jų gabenimo vietos, kokios kontrabandinės prekės dabar – „ant bangos“?
– Cigaretės – tradiciškai pati patraukliausia nelegalaus verslo, nelegalios prekybos prekė. Kadangi yra didžiulis kainų skirtumas, tai skatina jas vežti. Juk Baltarusijoje pakelis cigarečių kainuoja mažiau nei eurą.
– Dabar pagrindinis kontrabandinių cigarečių srautas – iš Baltarusijos?
– Taip, prieš keletą metų Kaliningrado fabrikas gamino ir platino į nelegalią rinką cigaretes, dabar srautai pasisuko kitur. Viena vertus, todėl, kad 2012 metais buvo išaiškintos dvi stambios grupuotės. Jos patyrė didelių nuostolių. Kontrabandininkai, matyt, nusprendę, kad per didelė rizika gabenti cigaretes per Lietuvą, jog per daug jų sulaikoma, pasuko kitais maršrutais.
Tačiau nemanau, kad bus jų atsisakyta, nes tai labai pelningas verslas. Kadangi mūsų postai prie Baltarusijos pasienio aprūpinti gera įranga, be to veikia sėkminga rizikos valdymo sistema, kuri atrinkinėja įtartinas deklaracijas, be to, ir kriminalinės žvalgybos padaliniai dirba gan efektyviai, kontrolė yra itin griežta. Todėl pareigūnai pastebėjo, kad kontrabandininkai jau nerizikuoja gabenti cigarečių per Baltarusijos sieną, bet bando jas vežti per Latviją. Todėl muitinės mobiliąsias grupes nukreipiame arčiau Lenkijos sienos.
– O kuro kontrabanda – jau praeityje?
– Yra sukurta kuro kontrolės sistema. Didžiausi kiekiai buvo įvežami vilkikais, nes jie turi didelius bakus ir gali įvežti iki dviejų tonų.
Buvo įvesta deklaravimo tvarka, kuomet kiekvienas įvažiuojantis vilkikas turėjo deklaruoti, kiek jis įveža kuro. Muitinė užfiksuoja kilometražą ir jeigu jis nuvažiavo 100 km, o įsivežė toną degalų, suskaičiuojama, kiek kuro jis galėjo suvartoti, o likusiam kiekiui muitinė nustato mokestinį ieškinį. Po tokių atvejų kuro kontrabanda praktiškai nutrūko, nes neapsimokėjo. Taigi, sakyčiau, rastas metodas kaip ja sukontroliuoti.
– Kokiais neįprastais būdais kontrabandininkai pastaruoju metu bando pergudrauti muitininkus ir pasieniečius?
– Pasienio kontrolės punktuose kiekviena dieną galima išvysti stebuklų. Tarkime, Kybartų pasienio punkte yra dujų balionas, kuriame buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Buvo išpjauta anga, prikimšta cigarečių, ji užvirinta ir uždažyta. Tik rentgeno kontrolės pagalba buvo galima aptikti kontrabandą. Mus stebina, kad kontrabandininkai dar vis sugeba rasti automobiliuose landų, kuriuose išslapsto nelegalius krovinius.
– Geopolitinė situacija turbūt diktuoja kitokią, su gynyba susijusią kontrabandą?
– Konfliktų zonų aplink vis daugėja, todėl kyla ginklų, karinių technologijų, strateginių prekių eksporto grėsmė. Strateginių prekių kontrolės politika pagrįsta tuo, kad turime užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų technologijų patekimui į teroristų rankas. Geopolitiniame kontekste labai svarbu stiprinti tokią kontrolę.
– Ar pastebimas tokių prekių judėjimas?
– Yra buvę pavienių atvejų. Praėjusiais metais buvo gabenami žiūronai, kurie skirti ne civiliniam, bet kariniam naudojimui. Ginklų nepasitaikė, tačiau amunicijos detalių būta.
– O muitinės pareigūnus kitų šalių žvalgyba bandė verbuoti?
– Tokia grėsmė yra reali. Jau prieš keletą metų Muitinė parengė taisykles, kad pareigūnai privalo deklaruoti savo išvykimą į trečiąsias šalis, nepriklausančias į Europos Sąjungai ir NATO. Su Imuniteto tarnyba planuojame imtis prevencinių priemonių. Pirmiausia reikės organizuoti mokymus, informuoti žmones, kokių situacijų jie gali tikėtis ir vengti.
– Tapote Muitinės departamento vadovu ir, turbūt, kai kam kyla noras kuo greičiau susipažinti, paspausti, daryti vienokią ar kitokią įtaką. Ar jau sulaukėte panašių skambučių, kvietimų susitikti su vienu ar kitu verslininku, politiku?
– Tikėjausi to, bet bent jau kol kas bandymų daryti vienokią ar kitokią įtaką nebuvo. Galbūt, kaip pranešime verslui naujieną apie tikrinimo vietų keitimą, neatmetu, kad gali būti tokių bandymų. Tačiau aš turiu rimtų argumentų ir jokiems spaudimams pasiduoti neketinu. Mano tikslas – skaidrinti veiklą, ieškoti būdų, kaip užtikrinti geras sąlygas pareigūnams.
– Pokalbio metu, jūs nei karto nepasakėte, kad Muitinei trūksta finansavimo. Kažkaip nelietuviška. Žinote, tie korupcijos atvejai, apie kuriuos kalbėjome iš pradžių, atsirado todėl, kad pareigūnai negauna pakankamai pajamų, todėl prasimano įvairių būdų, kad jas pasididintų.
– Kiek uždirba eilinis muitinės pareigūnas?
– Naujai priimti muitinės pareigūnai uždirba kiek daugiau nei 500 eurų. Jie dirba postuose, o ten pati didžiausia korupcijos rizika.
Šiuo metu kartu su vokiečiais ir lenkais Ukrainos muitinėje įgyvendiname vieną projektą. Jį sudaro trys komponentai: teisinė bazė, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir kova su korupcija. Vokiečiai labai mus įkalbinėjo, kad imtumės trečiojo komponento, nes turime patirties. Vokiečiai sako, kad jie neturi žmonių, kurie atsimintų, kada pas juos buvo nustatytas korupcijos atvejis. Pasiteiravau jų apie atlyginimus. Žemiausias pareigūno atlyginimas pas juos – 1900 eurų.
Natūralu, kad žmogus vertina darbą, bijo jį prarasti ir stengiasi jį atlikti sąžiningai. Kai atlyginimai maži, žmonės pradeda ieškoti iš kur gauti papildomų pajamų.
Pernai buvo pataisyti vidaus reikalų sistemos, STT statutai, kurie numatė didesnius atlyginimus. Tai sukėlė konkurenciją tarp teisėsaugos institucijų. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jau žvalgosi į kitas tarnybas, kur mokami didesni pinigai. Yra rizika, kad jie ten pereis. Stengiamės ir mes vytis tuos atlyginimus, ruošiame mūsų statuto pataisas ir ketiname dar šiais metais apie tai pradėti diskusijas. Mano siekis būtų padidinti atlyginimus, o jau tada atitinkamai kelti reikalavimus.
