Įmonės visame pasaulyje šnipinėja vienos kitas – pasitelkia ir informacines technologijas, ir įskiepija darbuotojus konkurentų firmose, kad jie susirinktų kuo daugiau duomenų apie pastarųjų klientus.
Lietuvoje taip pat daugėja atvejų, kai pavogti iš konkurentų finansiniai duomenys bei klientų kontaktiniai duomenys imami naudoti kitur.
Dirbo ne taip stropiai
Prireikė ketverių metų, kol dviejų logistikos įmonių ginčas perėjo visas teismų pakopas ir byla atsidūrė ant Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijos stalo.
Teismų duris nuo 2012-ųjų varstė krovinių gabenimo įmonių „Tirola“ bei „Auto Express“ atstovai.
Pastarosios vadovai siekė įrodyti, kad buvusi darbuotoja, perėjusi dirbti pas konkurentus, jiems perdavė ir slaptus duomenis apie ankstesnio darbdavio klientus.
Pasak įmonės „Auto Express“ teisininkės Viktorijos Stolovickajos, dar iki bylos būta įtarimų, kad viena įmonės vadybininkų dirba ne taip stropiai kaip anksčiau.
„Paskutiniais darbo mėnesiais I.B. produktyvumas bei bendras susidomėjimas darbu ėmė mažėti.
Tai krito į akis, nes ji buvo viena sumaniausių ir geriausių mūsų vadybininkų.
Galiausiai ji nutraukė darbo sutartį.
Netrukus įmonėje smarkiai sumažėjo užsakymų iš tų klientų, kuriais rūpinosi ši darbuotoja“, – pasakojo V.Stolovickaja.
Teko skaičiuoti nuostolius
Nemalonumai dėl komercinių duomenų vagystės įmonę „Auto Express“ užklupo sunkmečiu. Nemažai užsakymų praradusios logistikos bendrovės vadovams teko gerai pasukti galvą, kaip išsilaikyti rinkoje.
Tačiau ar įmanoma apskaičiuoti, kokių nuostolių įmonei padarė darbuotojos išdavystė?
„Bylinėjantis teko teismui pateikti tik nenuginčijamus skaičius. Realiai patirti nuostoliai buvo daug didesni, nei tie, kuriuos pavyko įrodyti.
Juk tai – ne tik dingę užsakymai. Investuoti tenka į kiekvieno darbuotojo mokymus, pinigų reikia skirti klientų paieškoms“, – kalbėjo V.Stolovickaja.
Teismui pateikusi pradinį ieškinį įmonė iš konkurentų reikalavo maždaug 185,5 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti, dalies negautų pajamų.
Po ketverius metus trukusių procesų teismas, priėmęs galutinį ir nebeginčijamą sprendimą, be palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų priteisė 50 tūkst. eurų.
Nėra komercinių paslapčių?
Komercinių paslapčių išdavystės bylose kyla daugybė keblumų. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas, pirmasis nagrinėjęs šią bylą, tuo metu laikėsi nuostatos, kad klientus praradusi įmonė apskritai neturėjo jokių komercinių paslapčių.
„Žalos skaičiavimo mechanizmas tokiose bylose labai sudėtingas, nežinia, kokios yra įmonės ir darbuotojo atsakomybės ribos“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Donata Markevičienė.
Tikimasi, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas taps precedentu panašiose bylose.
„Nebuvo bandoma įrodyti, kad buvusi „Auto Express“ darbuotoja neteisėtai naujajam darbdaviu atskleidė komercines paslaptis, susijusias, tarkim, su konstravimo ypatumais, normatyvais ar kita specifine informacija.
Byloje tik įrodyta, kad „Tirola“ neteisėtai pasinaudojo būtent „Auto Exspress“ klientų duomenimis“, – sakė D.Markevičienė.
Nepavyksta išsisukti nuo bausmės
2015-aisiais, po trejų bylinėjimosi metų, teismai išnarpliojo ginčą tarp verslo konsultavimo bei darbų saugos įmonių SDG bei „Verslo aljanso“.
Už tai, kad pastarosios įmonės savininkai prieš ketverius metus nugvelbė SGD duomenis apie klientus ir perviliojo dalį darbuotojų, ji turėjo atlyginti žalą – sumokėti kone 14 tūkst. eurų.
Lietuvoje šnipinėjimo skandalas buvo kliudęs ir Kauno įmonę „Projektana“. Polinių pamatų bei atraminių sienelių projektavimu ir įrengimu besiverčianti įmonė 2008 metais atleido vieną savo darbuotojų A.N.
Po poros metų „Projektanos“ vadovams kilo įtarimų, kad apie jų pasiūlymų turinį įvairūs konkurentai nutuokė jau iš anksto. Buvo žinoma pasiūlymų kaina, taip pat kitos detalės.
Išsiaiškinta, kad atleistasis darbuotojas išeidamas išsinešė visą įmonės informaciją. Paaiškėjus šiems faktams, surinkusi pakankamai medžiagos bendrovė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti beveik 300 tūkst. litų (87 tūkst. eurų) žalą.
Teisme prispaustas nenuginčijamų įrodymų buvęs darbuotojas pripažino kaltę. Sutarus dėl kompensacijos dydžio byla buvo baigta pasirašyta taikos sutartimi.
Paslapčių ribos jau aiškesnės
Anot Lietuvos aukščiausiojo teismo, duomenys apie įmonės klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra viešai niekam kitam neprieinama informacija.
Tai – žinios apie įmonėse dirbančius bei sprendimus priimančius asmenis, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, įmonės mokumas.
Jei informacija savaime akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys), ji nėra konfidenciali.
