40 proc. Lietuvos eksporto į Izraelį sudaro žemės ūkio produkcija ir maisto produktai, 60 proc. – ne maisto produktai, iš kurių daugiau kaip pusė – farmacijos gaminiai.
Į Izraelį iškeliauja gyvi veršeliai, sūris, sviestas, grietinė, valgomieji ledai, daržovių konservai, majonezas, šokoladas ir saldainiai, alus, stiprieji gėrimai, trąšos ir kita chemijos pramonės produkcija, lazeriai, medienos gaminiai, baldai.
Prasiskinti kelią į šią rinką lietuviams yra ne taip paprasta, ypač maisto gamintojams.
Nuo vandens iki IT
„Izraelio rinką nuolat išmėgina ir atranda nauji eksportuotojai. Lietuvos ambasada gauna labai įvairių paklausimų ir prašymų padėti surasti verslo partnerių Izraelyje – ar tai būtų mineralinis vanduo ir kūdikių maistas, ar baldai, elektronikos gaminiai, IT sprendimai“, – vardijo Lietuvos ambasados Izraelyje komercijos atašė Saulius Kolyta.
Sprendžiant iš verslininkų – tiek Lietuvos, tiek Izraelio – paklausimų, labiausiai domimasi lietuviškais maisto produktais.
Pasak S.Kolytos, didžiulių ir dar nepanaudotų galimybių turi šaldytos jautienos eksportas, tačiau mėsos perdirbimo įmones kol kas stabdo specifiniai reikalavimai, susiję su košerinio maisto sertifikavimu pagal žydų religinės teisės reikalavimus, ir nemažos papildomos sąnaudos.
„Kalbant apie lietuviškų maisto produktų perspektyvas, reikia įvertinti ir suprasti Izraelio specifiką ir vartotojų poreikius. Neperdėsiu sakydamas, kad Izraelis – kontrastų šalis, kur šalia gyvena netikintys žydai ir žydai ortodoksai, išeiviai iš buvusios Sovietų Sąjungos ir arabai krikščionys, išeiviai iš Etiopijos ir arabai musulmonai.
Šių žmonių pasaulėžiūra, pajamos, gyvenimo būdas ir poreikiai skiriasi iš esmės“, – šalį, kurioje dirba, apibūdino S.Kolyta.
Paklausiausias – sūris
Koks vidutinis Izraelio vartotojas? Kaip sakė komercijos atašė S.Kolyta, vidutinė alga Izraelyje 2015 m. perkopė 10 tūkst. šekelių (per 2,3 tūkst. eurų).
„Tai jau gana turtingos šalies atlyginimas, kurį galima lyginti su Italija ar Ispanija. Bet tai, žinoma, tiktai statistinis vidurkis, už kurio slepiasi didelė įvairovė, dideli kontrastai“, – pabrėžė S.Kolyta.
Komercijos atašė įsitikinęs, kad Lietuva galėtų dar labiau plėsti savo galimybes Izraelyje. Susigriebti turėtų ir ekologiškų produktų gamintojai.
„Kaip ir turtingos Vakarų šalys, Izraelio visuomenė, bent jau nemaža jos dalis, yra vartotojiška. Čia vyrauja maisto kultas, mėgstama gerai pavalgyti, vertinamas geras maistas.
Kaip ir Europoje, vis labiau populiarėja ekologiški produktai.
Tarp lietuviškų maisto produktų, kaip ir kitose eksporto rinkose, akivaizdus lyderis yra fermentinis sūris, jis sudaro apie 5–6 proc. viso sūrio importo į Izraelį. Esu girdėjęs komentarų, kad lietuviškas „Džiugo“ sūris yra geresnės kokybės negu itališkas parmezanas“, – pasakojo S.Kolyta.
Kita vertus, Izraelio importuotojai dažnai ieško pigiausių ir ne pačios geriausios kokybės produktų. Tai daroma dėl paprastos priežasties – stengiamasi, kad importuota produkcija pagal kainas sugebėtų konkuruoti su vietine.
Lietuva Izraelyje žinoma
Nemažai Lietuvos gamintojų kelią į Izraelio rinką pradeda per išeiviams skirtas nedideles parduotuves ir tiktai po to jau sprendžia: ar papildomai investuoti į gamybos pertvarkymą, gamybos proceso pakeitimus ir košerinį sertifikavimą, ar pasitenkinti nedidele rinkos dalimi.
Parduotuvėse ne visada lengva pamatyti lietuviškus maisto produktus, nes jie gali būti pasislėpę po mums nepažįstamais prekių ženklais.
„Izraelyje, lyginant su dauguma kitų šalių, Lietuva turi vieną pranašumą – jei pasakai, jog esi iš šalies, kuri vadinama Lita, esi beveik garantuotas, kad tavo pašnekovas žino, kur Lietuva yra.
Kitas pašnekovo sakinys neretai būna apie tai, kaip jo seneliai prieš daugelį metų atvyko iš Lietuvos.
Šiuo požiūriu esame tikrai ne mažiau žinomi negu kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.
Kita vertus, tarp šalies žinomumo ir eksporto galimybių tikrai negalima dėti lygybės ženklo. Norint įsitvirtinti Izraelio rinkoje, reikia ilgalaikių ir nuoseklių pastangų“, – pabrėžė S.Kolyta.
Labiausiai pasiilgsta mėsos
Didžiausiais Lietuvos konkurentais komercijos atašė vadina kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurias taip pat sieja tvirti istoriniai ryšiai su žydais ir su Izraeliu.
Anot jo, dažnai Lietuva Izraelyje linkusi lygiuotis į panašaus dydžio Airiją, irgi turinčią senas žemės ūkio tradicijas. Bet Airijos žemės ūkio ir maisto produktai tiesiog ištirpsta tarp šiuolaikinės pramonės produkcijos – mikroschemų, IT technikos, mobiliųjų telefonų, medikamentų – eksporto į Izraelį.
„Izraelis – tikrai brangi šalis, ypač tai krinta į akis atvykus iš Lietuvos. Maisto produktų importas ribojamas kvotomis, dideliais muitais, papildomomis sertifikavimo procedūromis. Visa tai atsiliepia kainų lygiui ir visą importuotą produkciją gerokai pabrangina.
Todėl paprastai lietuviškus produktus – ar tai būtų majonezas, fermentinis sūris, sviestas, ar konservuoti rauginti kopūstai – perku tada, kai pasiilgstu lietuviško skonio.
Ko labiausiai trūksta Izraelyje? Rūkyto kumpio, lašinių, kokybiškos dešros, rūkytos žuvies, t.y. pirmiausia gaminių iš kiaulienos, kurie negali būti importuojami į Izraelį.
Tiesa, kiaules leidžiama auginti Izraelyje ir nusipirkti šviežios mėsos nėra jokia problema“, – kalbėjo Lietuvos atstovas Izraelyje.
Gamybą stebi iš Izraelio atskridę rabinai
Naujausiais Izraelio centrinio statistikos biuro duomenimis, lietuviškos produkcijos eksportas į Izraelį 2015 m. išaugo 40,6 proc. (nuo 23,4 mln. dolerių 2014 m. iki 32,9 mln. dolerių). Pagal eksporto augimą tarp ES valstybių mūsų šalį aplenkė tik Airija.
Kaip skelbia Lietuvos ambasada Izraelyje, augimas pasiektas nepaisant bendrų negatyvių prekybos tarp ES ir Izraelio tendencijų – ES valstybių eksportas į Izraelį 2015 m. susitraukė 6,5 proc. (skaičiuojant doleriais).
Vienas paklausiausių į Izraelį eksportuojamų produktų – sūris. Vilkyškių pieninė jį tiekti izraeliečiams pradėjo prieš 20 metų. Tiesa, tuomet bendradarbiavimas buvo epizodiškas. Nuolatinė partnerystė užsimezgė prieš pat Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą 2004-aisiais.
Kaip pasakojo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius, patekti į šią rinką nebuvo lengva. Tačiau pradėję nuo kelių paprastesnių košerinių sūrių, dabar į Izraelį lietuviai veža apie dešimt rūšių gaminių.
„Gaminant kiekvieną partiją ir pakuojant sūrį šį procesą prižiūri iš Izraelio atskridę rabinai. Jie atlieka savo misiją – prižiūri nuo pat žaliavos gavimo“, – pasakojo G.Bertašius.
Vilkyškių pieninė per metus į Izraelį išveža šimtus tonų košerinio sūrio – kasmet eksporto apimtis vis didėja.
„Jei mastas auga, o partneriai Izraelyje su mumis dirba, vadinasi, mes jiems tinkame, savo darbą atliekame gerai“, – sakė G.Bertašius.
Vilkyšių pieninės sūriai Izraelyje parduodami daugiausia vietiniais pavadinimais.
„Nuvažiavę į Izraelį lentynose matome savo sūrius“, – džiaugėsi G.Bertašius.
