Panašią idėją kartu parašytame esė, kurią publikavo vokiškoji leidinio „Le Monde diplomatique“ versija, išsakė centro vadovas Ulrike Gero ir australų rašytojas Robertas Menasse.
Ekspertų nuomone, vietoj to, kad Europa skirtų pinigus integracijos ir kalbų mokymo kursams, gamyklų statyboms, pasienio apsaugai ir saugumo stiprinimui, reikėtų migrantams padėti finansiškai ir skirti žemės, ant kurios būtų galima vykdyti statybas, – tuomet pabėgėliai pasirūpintų savimi ir galėtų pradėti miestų statybą.
Autorių nuomone, būtent tokių miestų, kaip Damasko arba Naujojo Alepo atsiradimas,taptų tinkamiausiu integracijos problemos sprendimo būdu.
Jie mano, kad laikui bėgant atvykėliai natūraliuoju būdu susimaišys su senųjų miestų gyventojais.
Pabėgėliai, pavyzdžiui, ieškos darbo Berlyne, o studentai, priešingai – tinkamo būsto Naujajame Damaske.
Trečioji atvykėlių banga dėl praktinių sumetimų bus visiškai įvaldę naujosios tėvynės kalbą“, – skelbiama projekte.
Kaip argumentą projekto autoriai pateikia pavyzdį apie XVIII a. vykusį vokiečių kolonistų įsitvirtinimą Amerikoje ir jų įkurtus miestus – Naująjį Hanoverį ir Naująjį Hamburgą.
Taip pat siūloma, kad naujuose miestuose įsikūrusiems pabėgėliams būtų suteikta galimybė turėti savo mokyklas, teatrus, ligonines, radijo stotis ir laikraščius.
„Sirijos gydytojai iš karto, be privalomos vokiškos akreditacijos, turi turėti galimybę dirbti gydytojais, o kurdų mokytojai – mokytojais“, – įsitikinę U.Gero ir R.Menasse.
Tačiau „Focus“ atkreipia dėmesį į eilę problemų, kurios gali kilti projekto įgyvendinimo metu. Neatmetama, kad tarp mokytojų gali atsirasti islamo propaguotojų.
Projekto kritikai įspėja, kad tokiu būdu gali būti sukurta paralelinė valstybė.
