Maždaug prieš trejus metus Lietuvos parduotuvių lentynose styrojo tik lenkiško pieno „Margė“ pakuotės. Tačiau jį gaminančiam Lenkijos kooperatyvui „Mlekpol“ pavyko prakirsti skylę eksporto sienoje. Ir šiuo metu Lietuvoje kaimynų pieno gaminiai užima maždaug trečdalį pieno produktų lentynų.
Nemankai lenkiškų gaminių importą padidino ir prekybos bendrovė „Gelsva“, į parduotuves „Vynoteka“ viena pirmųjų pradėjusi vežti „Mlekovita“ kooperatyvo sumuštą sviestą, o pavymui – ir kitus maisto produktus.
Pieną superka daug brangiau
Nuo Vilniaus iki Suvalkų – vos porą šimtų kilometrų, bet pieno kainos parduotuvėse bei jo kaip žaliavos supirkimo kainos skiriasi kaip dangus ir žemė.
Galima tik numanyti, kokias nuoskaudas tenka praryti Lietuvos ūkininkams, kurie už aukščiausios kokybės pieno kilogramą iš supirkėjų gauna vos 22 euro centus, o lenkai – 30–35 euro centus.
Smulkiesiems Lietuvos pieno ūkiams tokias kainas tektų tik pasapnuoti. Nes supirkėjai jiems už pieno kilogramą išdrebina vos 15–17 euro centų.
„Patikrino“ parduotuves „Užsukau į Vilniaus parduotuves apsipirkti. Mačiau, kad mūsų šalyje pagamintų pieno produktų yra greta lietuviškų. Bet panaši situacija yra ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, tokia įmonė kaip „Žemaitijos pienas“, tiekdama sūrį „Džiugas“, tvirtai laikosi mūsų rinkoje.
Esame stipriai susiję ne tik kultūriniais saitais, bet ir ekonominiais. Produktų mainai veikia abipusiškai. Tačiau šiuo metu yra svarbi ir pienininkystės kaip ūkio šakos diagnozė: kaip atrodo Lenkijos ir Lietuvos pienininkystė Europos kontekste“, – sakė Lenkijos pieno rūmų vadovė Agnieszka Maliszewska.
Šiuo metu Lenkijos pieno produktų gamintojai – tokie didieji kooperatyvai kaip „Mlekovita“, „Mlekpol“, „Piątnica“ „Olecko“ ir kiti – yra atvažiavę į Vilnių.
Anot A.Maliszewskos, šio vizito tikslas – ne tam, kad kuo daugiau vietos lenkiški produktai užimtų maisto parduotuvių lentynose. Jo tikslas – atnaujinti ryšius, kuriuos perdirbėjai ir prekybininkai surado prieš porą metų, per pirmąjį Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus Vilniuje surengtą susitikimą, kurį finansavo Pieno vartojimo skatinimo fondas.
Ketina didinti eksportą
Anot kooperatyvo „Mlekpol“ eksporto vadovės Malgorzatos Cebelinskos, Lenkijoje per metus primelžiama, o kartu ir perdirbama apie 10,3 mln. tonų pieno. Maždaug 5 proc. gaminių yra eksportuojama į Lietuvą.
Vien kooperatyvas „Mlekpol“ per metus superka apie 1,532 mln. tonų pieno ir pagal perdirbimo apimtis yra 16-as ES. Tuo metu visoje Lietuvoje per 2015 metus buvo primelžta apie 1,44 mln. tonų pieno. Ir pagal šį kiekį esame 18-i Europoje.
Pasak Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo Henryko Szymanskio, pagal prekybos apimtis Lietuva Lenkijai yra trečia verslo partnerė.
„Nors pienininkystė Lietuvoje yra stipri, maždaug 22 proc. pieno produktų yra užsieniniai, ir dalis jų yra Lenkijos gamintojų. Tikimės, kad lietuviai, pasitikėdami kokybe, lenkiškų gaminių pirks dar daugiau“, – sakė H.Szymanskis.
Jo teigimu, 2014 metais bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Lenkijos pieno sektoriuje siekė 94,9 mln. eurų: Lenkija įvežė produktų už maždaug 46 mln. eurų, o Lietuva – už 48,9 mln. eurų.
Dar vienas skaičius: pernai į Baltijos šalis lenkiškos pieno produkcijos buvo eksportuota už 81,06 mln. eurų, o eksportas į Lietuvą padidėjo net 7 procentais.
Pasak H.Szymanskio, prognozuojama, kad ateityje lenkiškų pieno gaminių pardavimas dėl didesnės pasiūlos ir konkurencingos kainos toliau kils.
Diagnozė – sunkmetis
Pasak A.Maliszewskos, nors Lenkijoje pieno supirkimo kainos gerokai aukštesnės nei Lietuvoje, Rusijos embargas koją pakišo ir jų šalies ūkiams.
“Rusijos embargas ir krizė Kinijos rinkoje padarė didelį neigiamą poveikį ne tik Lenkijos ir Lietuvos, bet ir visos Europos pieno rinkai. Tos permainos nėra palankios nei pieno produktų gamintojams, nei žaliavos tiekėjams žemdirbiams.
Šiuo metu pienininkams tenka gyventi sunkmečio sąlygomis. Situaciją sunkoka netgi lyginant su 2008-ųjų krize. Šiuo metu visos Europos pienininkystė yra prispausta sunkmečio“, – sakė A.Maliszewska.
Tačiau smuktelėjusios pieno supirkimo kainos Lenkijos ūkininkų taip smarkiai nesmaugia kaip Lietuvoje.
Pasak A.Maliszewskos, įvairiuose Lenkijos regionuose jos yra skirtingos. Didžiausios kainos yra Palenkės vaivadijoje – joje pienininkystė stipriausia. Už kilogramą pieno vidutiniškai mokama 1,2 zloto – apie 30 euro centų.
“Taip, per sunkmetį pieno gamintojų pajamos susitraukė, tačiau dėl to nė kiek ne lengviau ir žemdirbiams, nes pieno gamybos sąnaudos didėja. Brangsta ir pašarų gamyba, ir trąšos, ir energijos sąnaudos.
Be to, tuomet, kai maždaug prieš porą trejetą metų pieno supirkimo kainos buvo aukštos, žemdirbiai daug investavo į ūkius. Jie didino karvių bandas, atnaujino melžimo techniką. Į ūkius jie investavo imdami paskolas. O šiuo metu žaliavos supirkimo kainos nėra tokios, kad galėtų subalansuoti žemdirbių patiriamas išlaidas“, – kalbėjo A.Maliszewska.
