Nuo 2007 m., kai pardavimai buvo didžiausi, bendra
legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje sumenko 25 proc., arba
lygiai ketvirtadaliu, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios
asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys.
Rinkos tendencijos apskaičiuojamos pagal Valstybinės Mokesčių
inspekcijos duomenis ir pačių rinkos dalyvių informaciją.
Sparčiausiai pastaraisiais metais krenta spirituotų vynų
paklausa. Per praėjusius metus stipriųjų vynų rinka Lietuvoje
susitraukė 20 proc., per pastaruosius dvejus metus – 33 proc., arba
visu trečdaliu.
„Stipriųjų vynų paklausos mažėjimas Lietuvoje – natūrali
tendencija. Įtakos turi ir drastiška akcizų politika šių produktų
atžvilgiu. Šiemet akcizas stipriesiems vynams padidintas 8
procentais, praėjusiais metais – dar tiek pat, o prieš dvejus metus
– trečdaliu. Nė vienai kitai alkoholinių gėrimų kategorijai akcizai
pastaruoju metu nebuvo didinti taip sparčiai“, – sako bendrovė „Italiana
LT“ generalinis direktorius Sigitas Zaikauskas.
Stipriųjų gėrimų Lietuvoje taip pat perkama vis mažiau.
Praėjusiais metais jų pardavimas susitraukė 2 proc. Per devynerius
metus nuo 2007-ųjų stipriųjų gėrimų rinka Lietuvoje yra kritusi 37
proc.
„Stiprieji gėrimai yra viena labiausiai susitraukusių
alkoholinių gėrimų kategorijų tarp visų gėrimų rūšių. Ypač mažėja
degtinės paklausa, gyventojai vis dažniau renkasi įvairesniu skoniu
pasižyminčius produktus, tokius kaip viskis, brendis. Turint
omenyje kryptingą šešėlinės rinkos mažėjimą, kuri paprastai
didžiausia būna būtent stipriųjų, ir dažniausiai degtinės
kategorijoje, galima drąsiai teigti, kad stipriųjų alkoholinių
gėrimų, kaip ir daugumos kitų rūšių, suvartojimas Lietuvoje
nuosekliai mažėja“, – sako „MV Group“ rinkodaros direktorius
Algirdas Čiburys.
Pernai vienintelė augusi alkoholinių gėrimų kategorija yra
vynas. Vynų, įskaitant ir visų rūšių natūralių vaisinių vynų,
pardavimas 2015 m. išaugo 5 proc. Lyginant su prieškriziniais
2007-iais, vynų rinka Lietuvoje yra išaugusi 15 proc.
„Vakarietiška vyno kultūra pamažu, bet vis dėlto ateina į
Lietuvą, ir tai džiugina. Vis dėlto vynas Lietuvoje dar sudaro
palyginti nereikšmingą alkoholinių gėrimų rinkos dalį: per metus
Lietuvoje įsigyjama vos 18 milijonų litrų visų rūšių natūralių
vynuogių ir vaisių vyno, įskaitant putojantį vyną. Tuo tarpu alaus
lietuviai išgeria 16 kartų daugiau – net 291 milijoną litrų“, –
sako „Vyno klubo“ vadovas Arūnas Starkus.
Iki 2007 m. alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su
ekonomika ir besitraukiančiu šešėliu. 2008 m. prasidėjus ekonominei
krizei ir staigiai padidinus akcizus, legaliai apskaitomų
alkoholinių gėrimų pardavimas per metus krito 20 proc. Tuo tarpu
nelegali prekyba smarkiai išaugo.
Per laikotarpį nuo 2007 m. iki dabar Lietuvoje labiausiai krito
spirituotų vynų, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei sidro ir kitų
silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas. Alaus rinka nuo 2007 m. iki
dabar susitraukė maždaug dešimtadaliu, o natūralaus vyno – šiek
tiek išaugo.