Į prekybos tinklų reikalus įsipainiojo Bažnyčia

Ikirinkiminis užmojis įvesti specialų mokestį užsienio prekybos tinklams Lenkijos vyriausybei įstrigo tarsi kaulas gerklėje. Prieš jį sukilo prekybininkai.

Šios Varšuvoje esančios parduotuvės savininkas pasikabino plakatą, kuriame rašoma, kad naujas įstatymas prilygs lenkų prekybininkų mirčiai.<br>R.Butrimo nuotr.
Šios Varšuvoje esančios parduotuvės savininkas pasikabino plakatą, kuriame rašoma, kad naujas įstatymas prilygs lenkų prekybininkų mirčiai.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)

Mar 4, 2016, 4:00 AM, atnaujinta Jun 5, 2017, 3:03 PM

Vyriausybė neseniai pranešė, kad planuojamas mokestis bus visiems vienodas. Tad itin sunkia našta tai taps smulkiesiems vietos prekeiviams, kuriuos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) kadaise žadėjo remti.

TTP buvo sumaniusi įvesti specialų apyvartos mokestį parduotuvėms, kurių plotas didesnis nei 350 kvadratinių metrų. Daugelį tokių prekybos centrų Lenkijoje valdo užsieniečiai.

Šio plano vyriausybė buvo priversta atsisakyti gavusi laišką iš Briuselio. Jame priminta, jog ES normatyvai draudžia taikyti skirtingus įstatymus saviems ir kitų ES šalių verslininkams.

Tai privertė Lenkijos valdžią pakeisti apmokestinimo tvarką.

Planuojama mokestį skaičiuoti pagal apyvartą ne tik maisto, bet ir drabužių, buitinės technikos, elektronikos, automobilių, baldų parduotuvėms, degalinėms ir interneto parduotuvėms. Vyriausybė pranešė drauge numačiusi ir specialų dvigubai didesnį mokestį už prekybą savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Tokį mokestį katalikiška TTP planuoja įvesti Bažnyčios hierarchų prašymu. Skelbiama, kad bažnytinė valdžia piktinasi tuo, kad tikintieji savaitgalį traukia į parduotuves, užuot ėję melstis, o tai mažina Bažnyčios pajamas.

Ekonomistai apskaičiavo, kad nauji mokesčiai labiausiai smogs smulkiesiems vietos verslininkams. Vos suduriančias galą su galu mažas parduotuves ši našta gali pastūmėti į bankrotą.

Smulkieji prekybininkai pradėjo rengti piketus. Šioks toks rezultatas justi – vyriausybėje kilo trintis ir įstatymą kol kas delsiama priimti.

Verslo dienraščio „Puls Biznesu“ teigimu, vyriausybė atsidūrė aklavietėje, nes nori papildomų pajamų ir drauge bijo prarasti rinkėjų palankumą.

Vyriausybė mano, kad papildomas mokestis padėtų sukaupti lėšų neseniai įvestoms didelėms pašalpoms tėvams, auginantiems vaikus.

Nuo balandžio mėnesio už kiekvieną vaiką (išskyrus pirmąjį) lenkų šeimos kas mėnesį gaus po 500 zlotų (per 113 eurų). Ir taip bus tol, kol atžalai sukaks aštuoniolika metų.

Kasmet šios išmokos valstybės biudžetui atsieis ne mažiau kaip 22 mlrd. zlotų (5 mlrd. eurų), o per dešimt metų – apie 245 mlrd. zlotų (55,7 mlrd. eurų).

Papildomu biudžeto šaltinių turėjo tapti naujas parduotuvių mokestis, iš kurio per metus buvo tikimasi gauti 8 mlrd. zlotų (1,84 mlrd. eurų). Pastaruoju metu vyriausybės atstovai kalba, kad pakeitus įstatymą pajamų būtų gaunama perpus mažiau, o opozicija ir verslininkai ragina įstatymo nepriimti.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.