Tokiu būdu, visame pasaulyje mažėjant naftos kainoms, Rusijoje, užimančioje antrą vietą pagal naftos gavybą, jau nuo balandžio 1-osios vėl išaugs degalų kainos.
„Tai yra priverstinė priemonė, – sakė Parlamente finansų ministro pavaduotojas Jurijus Zubarevas. – Siūlomas papildomas akcizų padidinimas – vienas iš sprendimų tarp kitų federalinio biudžeto pajamoms mobilizuoti“.
Finansų ministerija planuoja padidinus kainas gauti 89,3 mlrd. rublių. O kitas finansų ministro pavaduotojas Maksimas Oreškinas pareiškė, kad benzino kaina šiais metais išaugs „ne daugiau kaip 5 procentais, o tai yra mažiau už prognozuojamą infliaciją“. Nepriklausomi ekspertai tokia prognoze netiki – vėl padidinus akcizus degalai, atvirkščiai, turi tapti papildomu stimulu infliacijai įsisukti, o ji „Rosstat“ duomenimis, pernai metais buvo 12,9 proc. (o maisto produktų kainos išaugo 14 proc.).
Bet vyriausybė ir toliau ieško pinigų gyventojų kišenėse. Nors pagal oficialiosios statistikos duomenis jau šių metų pradžioje Rusijos gyventojų realiųjų pajamų kritimas padidėjo nuo 1,4 proc. praėjusių metų sausio mėnesį iki 6,3 proc. per analogišką šių metų laikotarpį.
Autoritetingas ekonomistas, Globalizacijos problemų instituto direktorius Michailas Deliaginas tvirtina, kad „daugumos Rusijos žmonių realus nuskurdimas ir netgi visiškas nusigyvenimas žymiai didesnis – tiek dėl nepagrįsto oficialiosios infliacijos sumažinimo, tiek dėl turtų koncentracijos siauro turtingiausių oligarchų, valdininkų sluoksnio ir jų liokajų rankose.
Priimtina Rusijos žmonių gyvensena iš esmės yra palaikoma ankstesniais metais nusipirktos buitinės technikos; kada ji dėl nusidėvėjimo pradės gesti ir pasidarys nebetinkama, šalies socialinis-politinis stabilumas susvyruos netgi esant palankiems statistiniams rodikliams“.
Jo kolega ekonomistas Vladislavas Žukovskis mano, kad šiandien iš 140 mln. Rusijos gyventojų apie 65-70 mln. gyvena skurde. Tai maždaug 45–50 procentų. „Palyginus su SSRS, gyventojų dabar du kartus mažiau, negu buvo SSRS, tačiau elgetų – du kartus daugiau“, – sako ekspertas.
Tuo tarpu, Pramonės ir prekybos ministerija parengė federalinio įstatymo projektą, kuris leidžia pardavinėti alkoholį šalia socialinių ir sporto objektų esančiose parduotuvėse. Dabartinis Federalinis įstatymas dėl alkoholio rinkos reguliavimo draudžia jo pardavimą vaikų, švietimo, medicinos įstaigose, kultūros, sporto, kariniuose objektuose, turguose ir geležinkelio stotyse bei gretimose teritorijose.
Natūralu, kad tokie apribojimai sumažina alkoholio pardavimų apimtis, pajamas iš alkoholio verslo ir pinigines įplaukas į biudžetą. Bet būtent dėl biudžeto papildymo ir kvaršina sau galvą Pramonės ir prekybos ministerija, siūlydama atsisakyti dabartinių „bealkoholinių zonų“ Rusijos miestuose. Kaip rodo ministerijos tyrimai, jeigu kai kuriuose miestuose ant žemėlapio uždėtume visus taikomus alkoholio pardavimo apribojimus, „liktų viena legali vieta – kapinės“, teigia ministro pavaduotojas Viktoras Jevtuchovas.
Kategoriškai prieš pasisako Sveikatos apsaugos ministerija: draudimo panaikinimas gali išprovokuoti alkoholio vartojimo augimą, taip pat ir tarp vaikų ir jaunimo, bei pabloginti kriminogeninę situaciją. Be to, įstatymo projektas prieštarauja Pasaulio sveikatos organizacijos globaliai strategijai, numatančiai alkoholio pardavimo taškų skaičiaus ir vietos reguliavimą.
Tuo tarpu, papildyti federalinį biudžetą socialiniams tikslams galima kitu būdu, teigia nepriklausomi ekonomistai – mažinant išlaidas gynybai, kurios šiems metams numatytos tokios, kokių iki šiol dar nebuvo: 3,14 trilijono rublių (arba 4 proc. BVP). Iš viso kariniams ir policijos poreikiams (gynybai ir teisėsaugai) planuojama išleisti 32 proc. federalinio biudžeto, o sveikatos apsaugai kartu su švietimu – 6,6 proc. Toks disbalansas galimas tik kariaujančioje šalyje, sako ekspertai...
