Pirmųjų šalyje plėtojamų Klaipėdos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) veiklos rezultatai, pritraukiant plyno lauko investicijas, rodo, kad jas Lietuvai plėtoti naudinga, tačiau, įsikūrus dar 4 LEZ, ateityje, norint išlikti konkurencingiems, būtina specializuotis.
Šitaip apie Lietuvos LEZ, pasirašydamas Lietuvos LEZ asociacijos stojimo į Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų organizaciją (angl. World Free Zones Organization, World FZO) sutartį, kalbėjo jos vadovas, buvęs Dubajaus ekonominės plėtros plano kūrimo koordinatorius, Dubajaus technologinio parko „Silicio Oazė“ vadovo vyriausias patarėjas, Samiras Hamrunis.
„Didėjant ekonomikos globalizacijai, konkurencija dėl tiesioginių užsienio investicijų tampa dar aktyvesnė, todėl šiandien kaip niekad svarbu aiškiai įvardinti būtent savo pranašumus. Pastaraisiais dešimtmečiais laisvųjų ekonominių zonų skaičius pasaulyje ženkliai išaugo, tad rinkos dalyviams būtina turėti aiškią veiklos strategiją, specializuotis, manau, kad tai aktualu ir Lietuvoje vystomoms LEZ, ypač toms, kurios žengia pirmuosius žingsnius. Lietuva turi visas galimybes būti patraukli skirtingo profilio investuotojams ir, sveikintina, kad ketina tai sėkmingai išnaudoti kaip savo privalumą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos LEZ asociacija prisijungė prie Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų organizacijos ir tikiu, kad narystė joje bus abipusiai naudinga“, – sakė Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas Samiras Hamrunis.
„Gerosios praktikos perėmimas suteikia galimybę greičiau išnaudoti augimo potencialą. Taigi, priklausymas šiam profesiniam tinklui leis susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais, dalyvauti organizacijos mokymuose ir renginiuose, jausti pasaulines tendencijas. Tai geriausia mums žinoma platforma keistis žiniomis ir praktine patirtimi su skirtingais regionais ir šalimis.
Neabejojame, kad aktyvus įsitraukimas į šią organizaciją suteiks naudingų žinių, patirties ir galimybių, siekiant vystyti Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas, kad jos būtų dar labiau konkurencingos tarptautiniame kontekste“, – narystės organizacijoje privalumus vardijo Lietuvos LEZ asociacijos pirmininkas Eimantas Kiudulas.
Prie Pasaulinės organizacijos prisijungusi Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija veiklą pradėjo pernai. Jai priklauso šešios bendrovės, valdančios LEZ teritorijas Panevėžyje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje. LEZ teritorijose sukuriama apie 3 proc. Lietuvos BVP. Klaipėdos ir Kauno LEZ nuo jų veiklos pražios iš viso sukurta 4900 darbo vietų, pritraukta investicijų už 967 mln. eurų.
Pagal LEZ asociacijai priklausančių bendrovių planus, per trejus metus (2016 – 2018 m.) ketinama įgyvendinti mažiausiai 26 investicinius projektus, kurie, skaičiuojama, leis sukurti iki 2 tūkst. naujų darbo vietų. Pritrauktų investicijų suma sudarys apie 390 mln. eurų.
Lietuvos ir užsienio įmonės LEZ gali naudotis išvystyta infrastruktūra ir išskirtinai palankiomis ekonominėmis bei teisinėmis sąlygomis. Įmonės, investuojančios daugiau kaip 1 milijoną eurų, pirmuosius šešis metus nemoka pelno mokesčio; kitus dešimt metų moka tik pusę įprastinio Lietuvos pelno mokesčio tarifo. Jos taip pat nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, neapmokestinami užsienio investuotojų gauti dividendai.
Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų organizacijos nariais gali būti tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su ekonominių zonų plėtojimu šalyse ir kurias pripažino Jungtinių Tautų Organizacija. Ne pelno siekianti organizacija atvira tiek atskiroms laisvosioms ekonominėms zonoms, tiek jų asociacijoms, taip pat šioje srityje dirbantiems teisininkams, konsultantams, akademikams, privačioms korporacijoms, prekybos rūmams ir kitoms organizacijoms.
