Daugiau nei 60 automobilių kolona lėtai važiavo Vilniuje nuo Rinktinės gatvės iki Lietuvos Seimo, kur Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei buvo įteikta peticija su taksi vairuotojų reikalavimais. Jie siekia lygių teisių su „Uber“ bei kitų pavėžėjimo paslaugas teikiančių bendrovių vairuotojais.
Balti numeriai gelbsti nuo mokesčių
„Štai stovi taksi automobilis su geltonais valstybiniais numeriais“, – pirštu į mašiną rodo taksistas Rolandas. „Tai reiškia, kad šis automobilis kas pusę metų turi įveikti techninę apžiūrą, jam vairuoti reikalinga licencija, draudimas kainuoja tris kartus daugiau nei paprastai, o jo viduje įrengtas taksometras, pagal kurio rodiklius yra mokami mokesčiai valstybei“, – vardina vyras.
Rolandas siūlo atkreipti dėmesį į gatvėse matomus taksi automobilius baltais numeriais. Nors kartais ant pačių automobilių būna užrašai apie teikiamas taksi paslaugas, tokių automobilių vairuotojus reiktų vadinti ne taksistais, o pavėžėtojais, nes jie teikia ne keleivių vežimo, o jų pavėžėjimo paslaugas.
Taksi vairuotojai piktinasi, kad tokias paslaugas teikiantys žmonės išvengia daugybės ribojimų ir mokesčių, su kuriais susiduria tie, kurie teikia taksi paslaugas. „Dabar bet kas gali pasiimti savo automobilį, gauti verslo liudijimą ir dirbti taksistu. Nereikia nei licencijos, nei brangaus draudimo ir dažnos techninės apžiūros, nei taksometro“, – kalbėjo Donatas Jankauskas, vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys.
Viskas prasidėjo nuo „Uber“
Vos paklausti prieš ką protestuoja, taksistai suskumba aiškinti, kad nesistengia nieko uždrausti. „Sako, kad mes norime sunaikinti „Uber“, bet mums ne tai svarbu, mums svarbu vienodos galimybės ir vienodos darbo sąlygos“, – teigė „Solidarumo“ valdybos narys Mantas Petkus.
Vis dėlto, dėl dabartinės situacijos vežėjai kaltina „Uber“ – leidus šiai platformai veikti mieste, atsirado nauja paslauga – pavėžėjimo funkcija.
Taksistai nesutinka su šiuo terminu, nes juo besidangstantys taksistai išvengia daugybės mokesčių ir kitų rūpesčių“. „Pavežėjimas yra tuomet, kai važiuodamas savo reikalais, pakeliui paimi dar vieną žmogų. Prieš tai mes neprieštaraujame.
Tačiau „Uber“ vairuotojai, nors ir sako žmones pavežiojantys, iš tiesų dirba kaip paprasti taksistai – laukia užsakymų, žmones nuveža nuo namų iki namų. Koks gali būti pavežiojimas, jei taip vežioji po aštuonias valandas per parą“, – nesupranta Gediminas Sabaitis, profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys.
„Mes norime, kad Lietuvoje būtų laikomasi įstatymų, kad būtų sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos visiems“, – savo reikalavimus dėstė G.Sabaitis.
Protestuojantys taksistai siekia, kad pavėžėjimo veikla būtų sustabdyta, nes šiuo metu ji dar nėra įtvirtinta teisės aktais, vadinasi, yra nelegali. Jie taip reikalauja, kad visiems vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas, būtų keliami vienodi reikalavimai, nepriklausomai nuo jų mašinų numerių spalvos.
„Nelegalai“ plinta
Labiau už „Uber“ taksi vairuotojus piktina Lietuvos taksi įmonės, kurios, pasinaudojusios proga, staiga virto „pavėžėjimo firmomis“. „Uber“ atidarė Pandoros skrynią ir mes dabar bandome ją kažkaip uždaryti“, – sakė M.Petkus.
Jis teigė, kad nemažai taksi paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje, tokios kaip „Taxify“ ar „eTaxi“, pasinaudojo išskirtinėmis sąlygomis, kurios yra sudarytos „Uber“ ir taip pat pradėjo dirbti be specialių licencijų ir mokesčių.
„Įsivaizduokite, yra taksi firma, kuri turi 120 mašinų su baltais numeriais. Jie neturi taksometrų ir licencijų, dirba tik su planšetėmis ir nelaikomi teikiančiais taksi paslaugas“, – apie esamą situaciją pasakojo M.Petkus.
Jo teigimu, tokia veikla prieštarauja įstatymams ir turi būti sustabdyta arba turi būti priimti atitinkami teisės aktai, kurie neleistų ja piktnaudžiauti.
Protesto akcijos metu taksi mašinų kolona Gedimino prospektu važiavo iki Seimo, kur Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei buvo įteikta peticija su taksistų reikalavimais.
Taksistai protestuoja visur
Mažai kur „Uber“ vietos taksistų yra pasitinkami maloniai.
Grupelei protesto akcijoje dalyvavusių taksi vairuotojų labai patiko tai, kaip su „Uber“ buvo pasielgta Rusijoje. „Ten labai greitai, tik pradėjo „Uber“ važinėti, ir iškart prasidėjo streikai. Labai greitai susitvarkė, ir dabar „Uber“ gali dirbti, bet turi gauti normalią taksi paslaugų licenciją“, – pasakojo taksistas.
„Uber“ veikla eilėje ES šalių yra ribojama teismų sprendimais, vyksta teismai dėl slepiamų darbo santykių, Olandijoje buvo atliktos kratos centrinėje įmonės būstinėje dėl slepiamos taksi veiklos, Prancūzijos teismuose taksi vairuotojų profesinė sąjunga laimėjo bylą prieš „Uber“ platformą“, – P.Grėbliauskas vardijo būdus, kuriais Europoje taksi vairuotojai kovoja su „Uber“.
Antradienį taksistų protestas vyko ir Egipte. Šie, protestuodami prieš „Uber“ ir kitas taksi iškvietimo programėles, užblokavo pagrindinį kelią sostinėje Kaire. Egipto saugumo pajėgos buvo priverstos panaudoti ašarines dujas, kad išvaikytų protestuojančius.
Protestuoja ir kitų šalių vairuotojai. Baltarusijos sostinėje startavusi „Uber“ paslauga jau po pirmos dienos sulaukė taksistų protestų, Prancūzijoje streikai tęsiasi jau nuo praėjusių metų. Ispanijos taksistams pavyko išsireikalauti, kad jų šalyje „Uber“ iš viso būtų uždrausta.
