Sostinės centre įsikūrusioje vaistinėje klientų apstu nuo ryto iki vakaro. Gal jie ateina atsiimti internetu užsisakytų medikamentų?
Kur tau! Per dvi savaitgalio dienas į šią vaistinę užsuko vos vienas toks pirkėjas. O nuo elektroninio recepto starto praėjusių metų lapkritį išrašyti tiktai keli šimtai virtualių dokumentų.
Kartūs gydytojų žodžiai
Asmens duomenis, vaistų pavadinimą ir vartojimo dozę popieriuje gydytojai surašo maždaug per minutę. Tuo metu elektroniniam receptui užpildyti kartais neužtenka ir 10 minučių.
„Tiems, kurie sukūrė šią sistemą, mielai išrašyčiau lėtai veikiančių nuodų. Naudotis ja neįmanoma“, – virtualaus recepto kūrėjams negailestinga buvo jauna ir puikiai kompiuteriu dirbanti sostinės gydytoja.
Ką tuomet kalbėti apie provinciją? Anot Šilalės rajono Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Kornelijaus Andrijausko, visa elektroninė sveikatos sistema sukurta tikrai ne kaimo gydytojams.
Tiesa, šis medikas mano, kad elektroninis receptas gali apsaugoti nuo klaidų: „Pavyzdžiui, kai kuriuos vaistus galime išrašyti po kardiologų ar kitų specialistų konsultacijos, receptuose nurodydami tam tikrus kodus. Ir aš pats, ir kiti medikai nekart esame suklydę, nurodydami ne tą kodo raidę ar skaičių, o už tai buvome nubausti.
Elektroninis receptas nuo klaidų apsaugotų, bet su viena sąlyga – jei jis būtų normalus.“
Sukišta milijonai eurų
Kuriant Nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą buvo taškomasi ES fondų pinigais. 2009–2012 metais buvo panaudota 2,9 mln. eurų iš Pasaulio banko ir dar apie 10 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos.
Elektroniniam receptui įdiegti papildomai skirta dar apie 1,74 mln. eurų.
Į elektroninę sveikatos sistemą įdėtą receptą pacientas gali perskaityti prisijungęs per elektroninės bankininkystės sistemą, elektroninius valdžios vartus arba su lustine kortele. Turint laiko tai padaryti nesunku, o atėjus į vaistinę pakanka pateikti asmens dokumentą.
Bet gydytojai skaičiuoja kiekvieną minutę, ypač kilus gripo epidemijai ar kitai sezoninių ligų bangai.
Medikams sudėtinga elektroninėje sveikatos sistemoje vien prisikapstyti iki kiekvieno paciento medicininės formos – ambulatorinio apsilankymo aprašo. Mat būtina įveikti ne vieną įvairių prisijungimo kodų užtvarą.
Atsivertus elektroninio recepto formą tenka įvesti paciento duomenis – nurodyti apsilankymo laiką, įrašyti diagnozę, paskirti vaistus, surašyti jų vartojimo būdą. Galiausiai dar reikia „suraityti“ ir elektroninį parašą.
Anot gydytojų, tam kartais tenka sugaišti net apie 20 minučių.
Privatininkus diskriminuoja
Negana to, elektroninio recepto neturi teisės išrašyti privačios klinikos. Mat elektroninė sveikatos sistema po savo skėčiu priglaudė tik valstybines gydymo įstaigas – vos apie 170 iš 550 veikiančių šalyje.
Nemažai privačiai dirbančių medikų pacientus konsultuoja ir didžiųjų ligoninių konsultacijų poliklinikose.
„Valdiškose įstaigose gydytojai gali naudotis elektroninio recepto sistema, o privačiose – ne.
Konsultacijoms valdiškose gydymo įstaigose laiko pacientui skiriama labai nedaug, tad rašant elektroninį receptą net nebėra kada žmogui pažiūrėti į akis ir paaiškinti apie gydymą.
Elektroninė sistema turėtų palengvinti gydytojo darbą, o ne apsunkinti, kaip yra dabar“, – tvirtino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro direktoriaus pavaduotoja Jūratė Garšvienė.
Kai kurie elektroninio recepto ypatumai sudaro nemažai keblumų ir ligoniams.
Pavyzdžiui, jei vaistus sergančiajam perka artimieji, vaistinėje jie privalo pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.
Skaičiai – abejotini
Tačiau SAM atstovai sistemą visokeriopai gina – esą vaistų išrašymo procedūra tapo paprastesnė, neliko erdvės klaidingoms dozuotėms, gydytojas gali tiksliai žinoti, kokie vaistai pacientui buvo skirti ir ar jis juos įsigijo.
Teigiama, kad šiuo metu prie elektroninės sveikatos portalo yra prisijungę beveik 500 tūkst. pacientų, nors daugeliui specialistų toks skaičius kelia abejonių.
SAM skelbia, kad per tris sistemos gyvavimo mėnesius buvo išrašyta apie 580 elektroninių receptų. Tai – mažiau nei 0,6 proc. visų išrašytų receptų.
Vaistinės pritaikė sau
Sutartis su elektroninės sveikatos sistemos administratoriais yra sudariusios maždaug du trečdaliai vaistinių. Kone visos jos priklauso keturiems – „Eurovaistinės“, „Camelia“, „Benu“ ir „Gintarinės vaistinės“ tinklams.
Pasak „Eurovaistinės“ atstovės Lauros Bielskės, per dieną šio tinklo vaistinėse priimama apie 30–35 tūkstančius popierinių receptų, o elektroninių nuo lapkričio sulaukta vos poros šimtų.
„Perkūrėme elektroninio recepto sistemą, pritaikėme ją pagal mūsų jau turimą šabloną, todėl vaistininkams su ja dirbti paprasta. Bet pasitaikė atvejų, kai dėl bendrosios sistemos trukdžių teko klientams pasakyti, kad negalime priimti elektroninio recepto. Tekdavo jų paprašyti, kad grįžtų į gydymo įstaigą ir gautų popierinį“, – neslėpė L.Bielskė.
„Camelia“ farmacinės rūpybos projektų vadovas Artūras Nastaravičius tikisi, kad sistemai įsibėgėjus pacientų aptarnavimo laikas sutrumpės, o gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimas pagerės. Bet jis pripažino, kad kol kas pasigirti nėra kuo: „Elektroninių receptų sistemą įdiegėme lapkritį, bet ja besinaudojančių žmonių labai mažai.“
