NBC korespondentas Richardas Engelis atsisėdo prie staliuko kavinėje, prisijungė prie Wi-Fi ir išvydo savo elektroniniame pašte laiškelį: „Labas! Sveikas atvykęs į Sočį!“ Spustelėjo nuorodą ir jo kompiuteris iš karto pasigavo Android-Trojos arklį.
Po kelių dienų NBC parodė siužetą apie tai, kad Sočyje programišiai paskelbė olimpiados svečių medžioklės sezoną. Pasekmės būtų buvusios liūdnos, jeigu jiems, pavyzdžiui, būtų pavykę įsilaužti į transporto infrastruktūrą: geležinkelio rodyklių nukreipimas arba šviesoforų darbo sutrikdymas galėjo sukelti katastrofą. Tačiau to nenutiko. Transporto direkcija, kuri buvo atsakinga už krovinių pristatymą į olimpinių objektų statybvietes, rūpinosi kompanijų grupė (KG) „Infozaščita“.
„Kai mus pakvietė į Sočį, neatsisakėme. Tačiau į pirmąsias gretas nesibrovėme“, – lakoniškai savo dalyvavimą komentavo „Infozaščita“ generalinis direktorius Piotras Jefimovas.
Pagrindines pajamas grupei neša valstybiniai užsakymai. Per pastaruosius penketą metų vien tik dėl skaitmeninio integravimo „Infozaščita“ su valstybinėmis institucijomis sudarė 440 kontraktų, kurių suma siekė 5 mlrd. rublių, kai tuo tarpu su komercinėmis struktūromis — 125 kontraktų už 650 mln. rublių.
KG „Infozaščita“ akcininkai sugebėjo sukurti efektyvią savo produktų ir paslaugų reklamos sistemą. Tačiau pora jo įkūrėjų daugiau nedalyvauja veikloje, o kiti du kartu sudėjus valdo mažesnę nei kontrolinį akcijų paketo dalį.
Kaip gi buvo sukurtas paslapčių saugojimo verslas ir kam jis dabar priklauso?
Ketvertuko projektas
Skelbimas, kabantis prie Mokslo ir technikos centro „Atlas“, kuris įsikūręs nykiame devynių aukštų pastate Obrazcovo gatvėje, įspėja: „Įėjimas į teritoriją su motoroleriais ir riedlentėmis draudžiamas.“
„Atlas“ pakeitė kelis šeimininkus – iš pradžių jis priklausė KGB, vėliau – Federalinei vyriausybinių ryšių ir informacijos agentūrai, Federaliniam saugumo biurui ir tik po to atiteko Ryšių ministerijai.
Tris aukštus čia nuomoja „Infozaščita“.
„Mes – ne čekistai, ne slaptieji fizikai. Mes paprasčiausi programuotojai, bet taip pat turime profesinį etiketą ir savo paslapčių“, – su nuoširdžia šypsena aiškino P.Jefimovas.
Grupės įkūrėjai – P.Jefimovas, Vladimiras Gaikovičius ir Dmitrijus Jeršovas susipažino Kijevo aukštojoje radiotechnikos mokykloje. Po kelių metų jie susitiko Maskvoje, Generaliniame štabe. P.Jefimovas čia diegė pirmuosius vietos tinklus, o V.Gaikovičius ir D.Jeršovas užsiėmė anglų-rusų vertėjų PROMT pardavimais.
Prekyba buvo vangi ir kai V.Gaikovičius pasiūlė jam užsidirbti iš informacijos apsaugos, tas sutiko negalvodamas.
V.Gaikovičius jau turėjo patirties ir kapitalo. Kartu su KGB aukštosios mokyklos auklėtiniu Evgenijumi Kasperskiu jis sėkmingai atliko antivirusinės programos integravimo į biuro paketą operacinės sistemos MS-DOS pagrindu užsakymą.
„Uždirbome solidžią sumą“, – „Forbes“ patvirtino E.Kasperskis.
Kartu su P.Jefimovu, V. Gaikovičiumi ir D. Jeršovu KG „Infozaščita“ bendrasavininkiu tapo Jurijus Sokolovas. Apie jį žinoma nedaug: dirbo mokslinių tyrimų institute „Kvant“(dabar čia kuriamos valstybinių institucijų elektroninės apsaugos sistemos), paskui perėjo į Mokslo ir technikos centrą „Atlas“.
Būtent J.Sokolovas susitarė su Mokslo ir technikos centro vadovybe dėl patalpų nuomos. Jose įsikūrė kompanijos vadovybė ir 10 programuotojų.
V.Gaikovičius pasiūlė partneriams išeiti į rinką su savo kūriniu – prieigos apsaugos sistema, kuri būtų įdiegta į kompiuterius. Apsaugos sistemą pavadino „SecretNet“.
Daugiau kaip 20-čiai metų ji tapo svarbiausiu KG „Infozaščita“ produktu.
Valstybinis reikalas
Komercinio banko valdybos pirmininkas džiaugsmingai skėstelėjo rankomis: „Jūs galite mus apginti nuo nesankcionuotos prieigos?!“
„Mažai kas 10-ajame dešimtmetyje suprato, nuo ko ir kaip gintis. Teko vaikščioti, aiškinti“, – pasakojo KG „Infozaščita“ direktorius.
Jo žodžiais, ilgainiui „SecretNet“ buvo įdiegta beveik visuose kompiuteriuose, kurie priklausė šalies gynybai, Centrinei rinkimų komisijai, Centriniam Bankui,Federaliniam iždui,Muitinės tarnybai.
„Ėmėme atkaklumu ir dalykiniu sumanumu“, – tikino buvęs KG „Infozaščita“ mokymo centro vadovas Michailas Saveljevas. Be to, suveikė ryšiai. Kai Centrinė rinkimų komisija ruošė Valstybinę automatizuotą apsaugos sistemą „Rinkimai“, keletą programinės įrangos kompanijų pakvietė į apžiūrą.
P. Jefimovas ir V.Gaikovičius susitikime atsidūrė tarpininkaujant pažįstamui, kuris tuo metu vadovavo Informacinių išteklių valdybai prie Rusijos prezidento administracijos.
P.Jefimovas tikina, kad Centrinė rinkimų komisija pasirinko darbinę „SecretNet“ versiją ir jis su V.Gaikovičiumi per naktį pasirašė su ja dokumentus.
Tačiau M.Saveljevas perpasakoja seną korporatyvinę legendą: Centrinei rinkimų komisijai užklausus dėl pasiūlytų versijų įgyvendinimo visi pradėjo kalbėti apie kainas ir terminus, ir tik V.Gaikovičius jau kitą rytą pristatė „SecretNet“ su būtinomis funkcijomis.
Pirmasis kontraktas su Centrine rinkimų komisija kompanijai „Infozaščita“ uždirbo 150 tūkst. dolerių.
Tuomet pasirodė užsakovai iš Federalinės saugumo tarnybos ir Centrinio banko. Tačiau specialiosioms tarnyboms su pinigais tuomet nebuvo lengva ir beveik trejetą metų vieninteliu rimtu kompanijos klientu buvo Centrinis bankas. B.Jefimovas lėktuvuose praleido 260 dienų — diegė „SecretNet“ regioniniuose banko padaliniuose.
„Jis buvo pagrindinis kompanijos maitintojas“, – pastebi buvęs KG „Infozaščita“ Interneto sprendimų departamento vadovas (dabar – „Cisco Systems“ verslo konsultantas saugumo klausimais) Aleksejus Lukackis.
J.Sokolovas buvo atsakingas už ryšius su valstybinėmis institucijomis, V.Gaikovičius užsiiminėjo programavimo darbais, o D.Jeršovas – iš pradžių konsultacijomis, paskui – mokslo skyriumi (laikui bėgant tas virto didžiausiu Rusijoje informacijos apsaugos specialistų ruošimo centru – apie 3000 klausytojų per metus, neskaičiuojant nuotolinio mokymo).
1-ojo dešimtmečio pradžioje „Infozaščita“ kompanijoje atsirado dar du pagrindiniai produktai. Elektroninis kompiuterinis užraktas „Sobol“ buvo sukurtas pagal Federalinės vyriausybinių ryšių ir informacijos agentūros užsakymą ir sekančiais metais parduotas daugiau kaip 1 mln. tiražu.
KG „Infozaščita“, pirmoji tarp komercinių kompanijų, gavo šešias Federalinės vyriausybinių ryšių ir informacijos agentūros tinklų ir duomenų šifravimo apsaugos priemonių kūrimo licenzijas ir sukūrė kriptografijos maršrutizatorių „Kontinent“.
„SecretNet“ ir „Kontinet“ – tai pagrindiniai KG „Infozaščita“ koziriai, – mano „Digital Security“ generalinis direktorius Ilja Medvedovskij. — Valstybiniai užsakovai ima šiuos produktus, nes jų įsitikinimu šie – teisingai nudrožti.“
Griežti Federalinės saugumo tarnybos ir Valstybinės techninės komisijos (dabar – Federalinė techninės eksporto kontrolės tarnyba) reikalavimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir valstybės paslapčių taip pat taikomos ir privačioms kompanijoms.
M.Saveljevo žodžiais, sertifikuotų sprendimų prieinamumas palengvino KG „Infozaščita“ kelią į komercines struktūras, kurios dalininkai yra valstybė — „Norilskij nikel“, „Transneft“, „Aeroflot“.
„Ne kiekvieną integratorių pakvies į projektą, kai dirbama su valstybės paslaptimi“, – aiškino Olga Boleijko, „Group-IV“ komercijos direktorė.
Jos žodžiais, „Infozaščita“ turi reguliatorių išduotus unikalius sertifikatus, kurių neturi kiti programuotojai.
Išbandymas pinigais
KG „Infozaščita“ verslas augo kaip ant mielių. Dar 2002 metais jos pajamos siekė 15 mln. dolerių, o jau po trijų metų – 27,2 mln. dolerių. Tačiau pelno augimas nelabai džiugino V.Gaikovičių, kuris 2001 metais pakeitė generalinį direktorių P.Jefimovą (šis tapo prezidentu). Jis manė, kad greiti dividendai stabdo vystymąsi.
2005–2008 metais nuo KG „Infozaščita“ buvo atskirtos kelios kompanijos: programavimas buvo sutelktas bendrovėje „Kod bezopasnosti“ („Saugumo kodas“ – Red.), platinimas – „SafeLine“, o integracija liko KG „Infozaščita“.
Tam, kad nebūtų permokama laboratorijoms, duris atvėrė nuosavas atestacijų centras. Ten buvo perkelta dalis KG „Infozaščita“ kompanijų.
„Atėjo metas keistis ir diferencijuoti verslą“, – taip šias permainas įvertino P.Jefimovas.
2007 metais kompanijos pajamos siekė 1,28 mlrd.rublių, arba 50 mln. dolerių. Reikalai klostėsi taip puikiai, kad KG „Infozaščita“ ėmėsi ambicingo projekto — valstybės tarnautojus perkelti ant „Linux“ operacinės sistemos.
„Ryšių ministerija tokių sistemų rinkos apimtis valstybinėse institucijose ir medicinos įstaigose vertino ne mažiau kaip 50-čia mln. dolerių“, – prisimena Evgenijus Sokolovas, tuometinis kompanijos „Linux Online“vadovas. 2008 metais E.Sokolovas ir jo partneris Timofejus Koroliovas susitiko su P.Jefimovu ir V.Gaikovičiumi ir susitarė dėl kompanijos „TrustVers“ įkūrimo. Faktiškai buvo kalbama apie E.Sokolovo ir T.Koroliovo komandos, kurią sudarė 30 žmonių ir jų sukurtų produktų, įsigijimą.
Dėl šio projekto buvo įdarbinti nauji specialistai, įsigyta naujos įrangos. KG „Infozaščita“ akcininkai išlaidų dydžio neatskleidžia.
„Tai nebuvo labai dideli pinigai“, – nedetalizavo P. Jefimovas. Programuotojai sukūrė ir sertifikavo visą „Linux“ programų, kurios integruotos su „Infozaščita“ produktais, paketą.
„Tačiau tai nesuveikė, – pastebi buvęs „Infozaščita“ generalinis direktorius Sergejus Šerstobytovas. — Valstybės lygiu nebuvo pakankamos politinės valios.“
„Valstybinės paklausos atviriems sprendimams taip ir neatsirado ir netgi KG „Infozaščita“ nepavyko to įveikti“, – pridūrė J.Sokolovas.
Kilo dar viena problema: nepaisant krizės, kompanija padvigubino etatus, kurie buvo skirti naujų produktų, susijusių su 152-uoju Rusijos federacijos įstatymu „Dėl personalinių duomenų apsaugos“, kūrimui.
„Ši investicija nesugrojo. Įstatymo priėmimas buvo atidėtas, o į produktus buvo investuota daug pinigų“, — tvirtina buvęs KG „Infozaščita“ darbuotojas.
Jo žodžiais, pradėjo labai stigti pinigų, skubiai reikėjo tą stygių padengti. Išgelbėjo strateginis investuotojas. P.Jefimovas, beje, pareiškė, kad per visą kompanijos istoriją nebuvo situacijų, susijusių su pinigų stygiumi.
Nematomas Gensas
Remiantis laisvai prieinamais Bendrojo valstybinio juridinių asmenų registro duomenims, KG „Infozaščita“steigėjai yra keturi — P.Jefimovas, V.Gaikovičius, D.Jeršovas ir J.Sokolovas (kiekvienas iš jų valdo po 25 proc. akcijų).
Iš tiesų viskas jau seniai pasikeitę. Dar pirmojo dešimtmečio viduryje, pardavęs savo akcijas, kompaniją paliko J.Sokolovas.
„Jis jau buvo pensijoje, norėjo stabilumo, pakeliauti po pasaulį“, pasakojo jo pažįstamas.
2011 metais išėjo V.Gaikovičius.
„Mano išėjimo priežastys yra dvi: tai susikaupęs nuovargis ir nesutarimai su akcininkais. Jie kilo dėl kompanijos grupės plėtros“, — aiškino jis, duodamas interviu „Cnews“.
„V.Gaikovičius turėjo „Executive MBA“ laipsnį, jis stengėsi įdiegti vakarietiškus valdymo būdus, – savo versiją dėstė Aleksejus Lukackij. – Tai patiko ne visiems akcininkams, kurie norėjo, kad viskas būtų sutelkta vienose rankose.“
„Kod bezopasnosti“ direktorius Andrejus Golovas patvirtino, kad V.Gaikovičius stengėsi „atkoduoti“ verslą. Dėl to kilo ilgalaikiai nesusipratimai su P.Jefimovu.
S.Šerstobutovas pridūrė: „V.Gaikovičius daug laiko skyrė programavimui, o P.Jefimovas orientavosi į pardavimus, ir tame buvo kompanijos stiprybė, tačiau tik iki tam tikro momento“.
Po pasitraukimo V.Gaikovičius pradėjo vadovauti kompanijai „Andek“, kuris specializuojasi informacijos saugumo srityje, tačiau 2015 metų kovą jis žuvo avarijoje.
P.Jefimovas tvirtino, kad informacija apie konfliktus gerokai perdėta – tiesiog būta abipusio nuovargio ir skirtingo požiūrio į verslo plėtrą.
„Volodia manė, kad jeigu mintis geniali, ji pati save parduos. O mes manome, kad ne, ne taip: kažkas turi papasakoti, kodėl ji yra geniali“, — aiškino verslininkas.
P.Jefimovo žodžiais, dabar KG „Infozaščita“ yra trys akcininkai: jis pats, D.Jeršovas ir kažkoks strateginis investuotojas.
„Forbes“ šaltinių duomenimis šis investuotojas išpirko J.Sokolovo, V.Gaikovičiaus akcijų paketus, dalį D.Jeršovo ir P.Jefimovo akcijų ir savo rankose konsolidavo ne mažiau kaip 75 proc. kompanijos akcijų.
P.Jefimovas patvirtino, kad jis su D.Jeršovu nebeturi kontrolinio paketo ir pridūrė, kad investuotojas tiesiogiai nedalyvauja kompanijos veikloje.
Apie kokį investuotoją kalbama?
Keturi „Forbes“ šaltiniai patvirtino, kad tai Georgijus Gensas, kompanijų grupės „Lanit“ steigėjas.
Jo pagrindinis verslas – sisteminė integracija ir programinės įrangos kūrimas. „Forbes“ duomenimis, kompanijos metinės pajamos – 82 mlrd. rublių.
„G.Gensas atėjo su savo kapitalu ir parėmė KG „Infozaščita“ finansais ir valdymo sprendimais“, – sakė vienas buvusių KG „Infozaščita“ darbuotojų. Bet P.Jefimovas tai neigia.
Spėjama, kad G.Gensas bandė kooperuotis su „Infozaščita“ dar 2008 metais, kai buvo svarstomas projektas su „Linux“.
2012 metais „Lanit“ kompanijai priklausanti bendrovė „Treolan“ įsigijo „SafeLine“ — KG „Infozaščita“ platintoją, kurio metinė apyvarta – apie 1 mlrd. rublių.
„Po „SafeLine“ perėmimo visi tikėjosi, kad tas pats nutiks ir su „Infozaščita“, – svarstė vienas iš V.Gaikovičiaus buvusių pavaldinių.
„Lanit“ savininkas 2010 metais savo komentare, duotame portalo CRN žurnalistams, gyrė KG „Infozaščita“:
„Kompanija siūlo įdomius produktus ir sprendimus. Ji nuolat auga ir vystosi, taip stiprindama savo pozicijas rinkoje. Informacijos apsauga – vienas svarbiausių IT elementų, o ypač – diegiant debesų kompiuteriją.“
Vieno iš KG „Infozaščita“ konkurentų žodžiais, G.Gensas pasinaudojo palankiomis aplinkybėmis sudaryti sandoriui, kuris atvėrė „Lanit“ naujus išėjimus į informacinio saugumo ir stambių valstybinių užsakovų rinką.
Pats G.Gensas pokalbyje su „Forbes“ atsisakė patvirtinti, kad jis turi KG „Infozaščita“ akcijų.
„Ne. Tai netiesa“,- sakė G.Gensas. Tačiau tai ištarė po nedidelės pauzės.
Kaip veidrodyje
Po to, kai V.Gaikovičius paliko KG „Infozaščita“, generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Pavelas Karaulovas— mobiliosios elektronikos prekybos tinklo „Divizion“ įkūrėjas. Dėl skolų ir franšizės problemų ši bendrovė 2010 metais bankrutavo.
Kalbama,kad į KG „Infozaščita“ jis buvo deleguotas nuo „Lanit“ dėl audito. Tačiau dirbo jis vos porą mėnesių. Jį pakeitė S.Šerstobitovas, dirbęs KG „Infozaščita“ komercijos direkcijoje.
2014 metų pabaigoje prie valdymo sugrįžo P.Jefimovas.
„Savame darže sąžiningiau kapstaisi, negu kolūkio lauke“, – vaizdingai aiškino jis sugrįžimo priežastis.
S.Šerstobitovas išėjo ir įkūrė kompaniją „Angara“, – dar vieną informacijos apsaugos rinkos žaidėją. 2015 metų pabaigoje pas jį dirbti perėjo garsus KG „Infozaščita“ vadybininkas – buvęs Mokymo centro direktorius M.Saveljevas.
Kaip sekasi P.Jefimovo vadovaujamai kompanijai?
2015 metais jos pajamos siekė 5,5 mlrd. rublių, iš jų du trečdalius atnešė programų diegimo verslas, apie 20 proc. — kompanijoje sukurtų programų pardavimai, likusius – mokslo ir atestavimo centrai. Stambūs klientai iš valstybinio sektoriaus iki šiol su šia kompanija dirba ranka rankon.
„Pers pastaruosius porą metų, kartu su KG „Infozaščita“ vystydami bendrus projektus, mes garantavome daugiau kaip 1 mln. kompiuterių, kurie priklauso mūsų klientų tinklams, apsaugą“, – pasakojo Julija Sokolova, „Kasperskio laboratorijos“ Darbo su partneriais valdybos pirmininkė.
Tarp šių klientų – „Sberbank“, „VGTRK“,“Rosenergoatom“.
Kai Krymas pateko į Rusijos sudėtį, KG „Infozaščita“ specialistai ten išvyko diegti Valstybinės automatizuotos apsaugos sistemos „Rinkimai“ regioninius fragmentus.
2015 metais Centrinė rinkiminė komisija Valstybinei automatizuotai apsaugos sistemai „Rinkimai“ išleido 1,5 mlrd. rublių, iš jų 130 mln. – Krymui. Kalbama, kad ne veltui: sistemą programišiai atakavo 35 tūkst. kartų.
„Apsauga veikė taip, kad ne viena programišių ataka nepraėjo“, – tikino Federacijos informacijos centro prie Centrinės rinkimų komisijos direktorių tarybos pirmininkas Genadijus Raikovas. Ekonominė krizė – rimtas išbandymas ir informacinio saugumo rinkai: biudžetai mažinami, rinka susitraukia.
„Čia kaip pasakoje „Alisa Veidrodžių karalystėje“: tam, kad stovėtum vietoje, reikia bėgti, o kad judėtum į priekį, reikia bėgti dvigubai greičiau“, — pastebi S. Šerstobitovas.
Tačiau KG „Infozaščita“ turi kuo užsiimti. Jai atiteko naujas projektas — „Elektroninis biudžetas“, kuris skirtas Federaliniam iždui. Jis turi padėti supaprastinti valstybės finansų apskaitą ir kontrolę.
„Patikėti atlikti tokius projektus galima tik kompanijoms, kurios pasižymi didele kompetencija“, – komentavo Viačeslavas Bražko, Federalinio iždo informacijos slaptumo ir saugumo valdybos vadovas.
2007 metais „Infozaščita“ laimėjo Federaliniam iždui priklausančių 50-ies tūkst. stočių ir serverių apsaugos montavimo konkursą. Dabar reikia apsaugoti 1,5 mln. federalinių, regioninių ir municipalinių valdininkų – „Elektroninio biudžeto“ vartotojų darbo vietas.
Tam būtina politinė valia be jokios abejonės šitame reikale egzistuoja.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
