B.Zanjani vadino save Irano „ekonominiu pašauktiniu“, vairavo juodą „Mercedes 500 SL“ ir nešiojo 30 tūkst. dolerių vertės laikrodį – kaip ir pridera žmogui, kurio turtai siekia 13,5 mlrd. dolerių, rašo rbc.ru.
Kaip 2013 metais rašė „The New York Times“, jis savo verslą pradėjo nuo prekybos avikailiais, kol galų gale tapo pagrindiniu Irano naftos ministerijos prekybininku ir verslo imperijos, susidedančios iš 64 kompanijų, savininku.
Nuo tų metų verslininko gyvenimas pakrypo į blogąją pusę – JAV ir ES jam ir jo kompanijoms paskelbė sankcijas, o tėvynėje naujoji valdžia, įtardama, kad verslininkas atstovauja buvusio prezidento Mahmoudo Ahmadinejado artimųjų interesams, apkaltino jį pasisavinus 2,7 mlrd. dolerių valstybės lėšų.
Kovo 6-ąją Irano teismas paskelbė nuosprendį – verslininkas bus siunčiamas į kartuves. Šiuo metu jis laikomas liūdnai pagarsėjusiame Teherano kalėjime „Evin“, kur 2014 metų gegužę mirties bausmė buvo įvykdyta kitam Irano verslininkui – Mahafaridui Amirui Khosravi, apkaltintam pasisavinus 2,8 mlrd. dolerių.
Šalies vidaus reikalų ministras Mostafa Pour-Mohammadi sako, kad mirties bausmė B.Zanjani dar gali būti pakeista kita bausme, jei jis grąžins valstybei pasisavintas lėšas. Pasak agentūros „Bloomberg“, kuri cituoja ministrą, „kol kas jis neparodė tokio noro“.
Nuo avikailių iki bankų
Tikslių duomenų apie B.Zanjani amžių, šeimą ir pirmuosius sėkmingus žingsnius versle nėra. Europos pareigūnų žiniomis, jis gimė 1971 metų kovo 12 dieną, o JAV iždo departamentas teigia, kad jis gimė tą dieną, tik trejais metais vėliau.
Kaip Irano žiniasklaidai B.Zanjani papasakojo viename iš savo labai retų interviu, jo šeima gyveno kukliai. Būsimojo verslininko tėvas dirbo geležinkelininku, o jo paties pirmuoju darbdaviu tapo pats Irano centrinio banko pirmininkas – Babakas dirbo jo asmeniniu vairuotoju.
Po kurio laiko jaunuolis nusprendė imtis savo verslo – pradėjo pardavinėti turkams avių kailius, o iš Turkijos į Iraną vežė plataus vartojimo prekes: šampūną, nealkoholinį alų, kavą ir alyvuogių aliejų. Jo verslas sparčiai plėtėsi, jis ėmė steigti bendroves Irane ir kitose šalyse.
Kaip sakė interviu verslininkas, vien per pirmuosius dvejus metus jis atidarė 11 firmų, tarp jų – finansų įstaigą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kad galėtų dirbti tiesiogiai su užsienio bankais. Vėliau verslininkas atidarė banką Gruzijoje, taip pat nusipirko Pirmojo islamiškojo investicijų banko (angl. First Islamic Investment Bank) akcijų paketą.
„Radio Svoboda“ („Laisvės radijo“) duomenimis, didelį turtą verslininkas susikrovė Turkijoje, kur buvo kuriam laikui persikėlęs iš Irano.
Duomenys apie jo turtą skiriasi – 2013 metais duodamas interviu Irano savaitraščiui „Aseman“ jis vertino savo turtą 10 mlrd. dolerių, BBC teigė, kad tas turtas yra 13,5 mlrd. dolerių, o FT rašė, kad, vykstant vienam teismo procesui, verslininkas vien disponuojamas lėšas įvertino 22 mlrd. eurų (kovo 13 d. euro kursas: 1 euras = 1,1146 dolerio. – Red.)
B.Zanjani verslo imperijos pagrindas – holdingas „Sorinet Group“. Tai vienas didžiausių Irano konglomeratų, kuriam jis vadovavo – buvo jo direktorius.
Ji valdo 64 kompanijas, užsiimančias įvairiausia veikla: kosmetikos ir statybinių medžiagų gamyba, bankininkyste, viešbučių verslu, prekyba nekilnojamuoju turtu, jos taip pat dirba informacinių technologijų ir komercinės aviacijos srityse.
Grupė dirba Irane, JAE, Turkijoje, Tadžikistane, Malaizijoje, Kinijoje ir kitose to regiono besivystančiose šalyse.
Centro „Už demokratinį Iraną“ (angl. „The Centre for a Democratic Iran“) duomenimis, B.Zanjani turėjo tokių bendrovių kaip Turkijos aviacijos bendrovė „Anvar Airlines“, finansų įstaiga „Financial and Credit Institute“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Tadžikistano bankas „Arzish Bank“ akcijų.
Jam taip pat priklausė Irano aviacijos bendrovė „Qeshm Airlines“ ir futbolo klubas „Rah Ahan“ (žaidžia Irano futbolo lygoje „Pro League“). B.Zanjani taip pat priklauso dyzelinių degalų gamybos kompleksas Irake, kuris jį tiekia iš Irako Kurdistano į Afganistaną.
Verslininkas taip pat investavo į Irano kinematografiją. Jo kontroliuojamos bendrovės užsienio skola yra 11–12 mlrd. eurų, ir ji kasmet moka 1,5–2 proc. už jos tvarkymą.
Kaip pabrėžė „Radio Svoboda“, pastaraisiais metais verslininkas daug laiko praleisdavo Tadžikistane. Dušanbėje milijardierius vykdė keletą investicinių projektų: tai autobusų stoties, didelio prekybos centro statyba, investicijos į statybų verslą.
Vaizdo medžiagoje, kurią išplatino Irano opozicijos žiniasklaida, B.Zanjani šoka renginyje Nureko miestelyje, esančiame per 70 kilometrų į pietryčius nuo Dušanbės.
Misteris tarpininkas
Bėgant laikui gausėjantys B.Zanjani turtai patraukė ne tik valdančiųjų sluoksnių, bet ir visuomenės dėmesį. „Jeigu kas nors tampa per daug turtingas, o tai sukelia visuomenės nepritarimą, režimas pradeda spausti jo silpnąsias vietas ir pastato jį į vietą, – aiškino laikraščiui FT neįvardintas analitikas. – B.Zanjani tapo pernelyg pastebima figūra.“
„Irane visi, kurie greitai praturtėja, tampa įtariamaisiais, – aiškino ekonomistas ir buvęs Irano parlamento žemųjų rūmų (Medžliso) narys Mohammadas Khoshchehrehas. – Pridėję ranką prie širdies galime pasakyti, kad mes ir patys nežinome, didvyris B.Zanjani ar nusikaltėlis.“
Nuo 2010 metų, kaip verslininkas aiškino žurnalui „Aseman“ ir naujienų agentūrai ISNA, jis padėjo Iranui parduoti milijonus barelių naftos, atnešdamas Naftos ministerijai, Islamo revoliucijos gvardijai ir Irano centriniam bankui 17,5 mlrd. dolerių valiutinių įplaukų ir gaudamas už tai menkučius 0,007 proc. komisinių. Jam prisiėjo atlikti 9 tūkstančius bankinių operacijų.
„Centrinis bankas disponavo paskutiniais pinigais, ir 2010 metais jie paprašė manęs padėti šaliai gauti naftos dolerių, tai aš ir padariau“, – pasakojo milijardierius.
Jis sukūrė schemą, kaip nuslėpti Irano naftos kilmę, ir organizavo jos pardavimą atviroje rinkoje. B.Zanjani pumpuodavo ją iš tanklaivio į tanklaivį neretai mažai žinomame uoste Malaizijos Labuano saloje. Pasak verslininko, jis pardavė 24 mln. barelių Irano naftos pirkėjams iš Singapūro, Malaizijos ir Indijos, po to gautą valiutą išplovė per Pirmąjį islamiškąjį investicijų banką, kuris galiausiai atsidūrė JAV ir ES sankcijų sąraše.
2010 metais į B.Zanjani kreipėsi „Khatam-al Anbiya“, Islamo revoliucijos gvardijos kontroliuojama statybų bendrovė, kuri dėl sankcijų negalėjo susigrąžinti į tėvynę jai priklausančių lėšų. Pasinaudodamas savo banku verslininkas per porą dienų pervedė į Iraną 40 mln. dolerių, tvirtino pats B.Zanjani.
Nuo to meto valstybinės struktūros pradėjo kreiptis į verslininką pagalbos, ir tai padėjo jam tapti įtakingiausiu Irano naftos sektoriaus tarpininku. „Savo kabinete jis susitikinėjo su buvusiu šalies naftos ministru Rostamu Ghasemi“, – pasakojo laikraščiui „The New York Times“ informuotas šaltinis.
„Būtent tuo aš ir užsiimu – antisankcine veikla, – pabrėžė milijardierius. – Aš verslininkas, kuris gerai sprendžia klausimus.“ „Nuo to laiko, kai sankcijos buvo paskelbtos man, jie nesugebėjo parduoti nė 3 mln. barelių naftos“, – kalbėjo jis apie Irano valdžią.
Praeityje savo verslo sėkmę milijardierius aiškino Aukščiausiojo pagalba ir sėkme, kuri, regis, galutinai nuo jo nusigręžė 2013 metais.
Iš geradario į nusikaltėlius
2013 metų rudenį Irano parlamentas pradėjo tirti sandorius, kuriuos buvo sudariusios B.Zanjani kontroliuojamos kompanijos. Buvo atėję jau kiti laikai – prieš mėnesį postą buvo palikęs šalies prezidentas M.Ahmadinejadas, suspėjęs rimtai susipykti su Islamo Respublikos vadovu, didžiuoju revoliucijos vadu Ali Chamenei.
Paskutiniais M.Ahmadinejado prezidentavimo metais jo bendražygius imta persekioti, jo administracijos vadovas pateko į kalėjimą, prezidentui netgi nebuvo leista pasiūlyti į atsilaisvinantį postą savo kandidato. Nemalonumai prasidėjo ir B.Zanjani.
Jis buvo areštuotas 2013 metų gruodį, praėjus penkiems mėnesiams po Hassano Rouhani išrinkimo į prezidento postą. Naujasis pasaulietis vadovas nuosekliai ragino nugalėti korupciją, kad padidintų šalies konkurencingumą po jai paskelbtų sankcijų atšaukimo, ir pavedė teisėsaugininkams imtis „privilegijuotų asmenų, pasipelniusių iš ekonominių sankcijų“.
Verslininką apkaltino pagrobus 2,7 mlrd. dolerių iš valstybinės naftos kompanijos „National Iranian Oil“, kuri pavedė jam organizuoti naftos eksportą už 3 mlrd. dolerių sumą, tvirtino Irano aukščiausiojo audito teismo pirmininkas Aminas Hosseinas Rahimi.
Tyrėjai nustatė, kad lėšos buvo grobstomos mėginant apeiti Iranui paskelbtas tarptautines sankcijas dėl naftos eksporto, pranešė vietinė žiniasklaida. Verslininko teismo procesas prasidėjo 2015 metais. Kaltinamoji išvada B.Zanjani byloje buvo 50 tūkst. puslapių ir visą jos tekstą teko vežti į teismą sunkvežimiu.
Dar iki suėmimo B.Zanjani sakė, kad yra pasirengęs sumokėti nepriemokas: „Aš atsiskaitysiu su valstybe, jeigu man duos sąskaitos rekvizitus, į kurią fiziškai galima pervesti 1 mlrd. eurų, – sakė jis interviu vienam iš Irano žurnalų. – Aš negaliu pervesti pinigų, kadangi ir Naftos ministerijai, ir Centriniam bankui taikomos sankcijos. Mes negalime jų pervesti, bet jie yra mūsų sąskaitose.“
Pasak jo, 700 mln. dolerių jam vis dėlto pavyko grąžinti valstybei.
Užtarėjo paieškos
Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zanganehas, pažadėjęs nesitraukti, kol visi „liaudies pinigai“ nesugrįš į tėvynę, užsispyręs teigia, kad B.Zanjani padėjo aukštus postus užėmę bendrininkai. Kada FT ministro paklausė, kodėl jis jų neįvardija, šis atsakė, kad vyriausybei ir taip kilo „pakankamai nemalonumų dėl nuorodos į B.Zanjani pavardę“, o tai aiškiai rodo aukštą verslininko partnerių statusą.
Verslininko advokatas Rasoulas Kouhpayeh-Zadeh pareiškė, kad jo ginamasis nepalaiko ryšių su Irano politikais. „Mano klientas – tarptautinės prekybos ir bankininkystės genijus, ir jo nerėmė nė viena politinė grupuotė, – sakė advokatas. – Jeigu jis nebūtų kalėjime pastaruosius dvejus metus, jis būtų uždirbęs kur kas daugiau, nei 2 mlrd. dolerių (kuriuos jis yra skolingas).“
Pinigai, kuriuos teismas nusprendė išieškoti iš B.Zanjani, yra pasaulinėje bankinėje sistemoje ir bus pervesti į Iraną, kai tik šaliai bus panaikintos sankcijos, aiškino R.Kouhpayeh-Zadeh laikraščiui FT 2015 metų gruodį.
Teismo proceso metu B.Zanjani sakė, kad Irane yra ir turtingesnių už jį verslininkų, kurie naudojasi valstybės suteikiamu imunitetu. Beje, jis stebėjosi, kodėl vieno iš jų, skolingo Naftos ministerijai 5 mlrd. dolerių, vardas taip ir nebuvo paviešintas. Naftos ministras į tai atsakė, kad nurodyta suma yra saugioje vietoje.
Proceso metu verslininkas atsisakė pripažinti, kad jo struktūros tarnavo kaip fiktyvios kompanijos vyriausybės operacijoms vykdyti. Tačiau jis vis dėlto atskleidė savo ryšį su „Khatam-al Anbiya“ .
Skandalas su parlamento pirmininko broliu
Paprastiems Irano žmonėms B.Zanjani – dar vienas oligarchas, kuris per daug draugavo ne su tais žmonėmis valdžioje. Ir iš tiesų vykstant teismo procesui jis atsisakė atskleisti ne tik savo partnerių vardus, bet ir kur yra jo neva pasisavinti valstybės pinigai – tai rodo, kad jis yra tikras, jog jį protegavę žmonės dar tebėra valdžioje.
2013 metų sausio mėnesį B.Zanjani ryšiai su šalies politine vadovybe dar kartą pasitvirtino. Tuokart prezidentas M.Ahmadinejadas pareiškė, kad jo politinio oponento, tuomečio parlamento pirmininko Ali Larijani brolis ima kyšius iš vieno asmens.
M.Ahmadinejadas jo neįvardijo, bet netrukus internete pasirodė fotografija ir vaizdo medžiaga, kur B.Zanjani bendrauja su aukšto rango Irano valdininkais, tarp kurių buvo ir parlamento pirmininko brolis Fazelas Larijani. B.Zanjani tada atmetė kaltinimus kyšininkavimu – pareiškė, kad susitikimas su Fazelu buvo atsitiktinis.
„Liaudis nori žinoti, kas jam leido pardavinėti naftą ir kur dingo visi gauti pinigai, – pakomentavo pirmadienį, kovo 7-ąją, teismo nuosprendį Hassanas Rouhani. – Jeigu mes išaiškinome korumpuotą asmenį, reikia nustatyti korupcijos pirminį šaltinį ir jį likviduoti. Mes negalėsime tikėtis atgaivinti ekonomiką visuomenėje, kurioje klesti korupcija.“
Išklausęs mirties nuosprendį B.Zanjani dar kartą pareiškė, kad vienintelis jo tikslas buvo tarnauti šalies „politinei valdžiai“, perdavė agentūra „Tasnim“. Verslininko advokatas ketina apskųsti nuosprendį.
Kas žinoma apie Babako Zanjani verslą
Teismo proceso metu savo kompanijų sąskaitose esančias lėšas B.Zanjani įvertino 22 mlrd. eurų.
Verslininko verslo imperijai priklauso 64 kompanijos.
Pagal tyrėjų versiją, pardavinėdamas Irano naftą užsieniui B.Zanjani pasisavino 2,7 mlrd. dolerių.
Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje milijardierius įsteigė savo pirmąsias kompanijas.
Pirkėjams iš Singapūro, Malaizijos ir Indijos verslininkas pardavė 24 mln. barelių Irano naftos.
Kad būtų apeitos sankcijos ir sugrąžintos dėl jų užsienyje įstrigusios lėšos Islamo revoliucijos gvardijos statybos padaliniui, prireikė dviejų dienų.
ES ir JAV apkaltino B.Zanjani, kad jis pažeidė Iranui paskelbtų sankcijų režimą 272 atvejais.
Už parduotą Irano naftą milijardieriui pavyko atnešti Naftos ministerijai, Islamo revoliucijos gvardijai ir Irano centriniam bankui 17,5 mlrd. dolerių valiutinių įplaukų.
Pagal „Financial Times“, „The New York Times“, „Radio Svoboda“, „Trend News Agency“ parengė Leonas Grybauskas
