Kovo 16 d. Europos vyriausieji ekonomistai pristatė naujausią Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą ir išsakė savo ateinančių metų prognozes. Ekspertai pripažįsta, kad dėl padėties Rusijoje Baltijos regionas yra atsidūręs pavojuje, o ir visa euro zona išgyvena ne pačius geriausius laikus.
„Naftos kibiro iššūkis“
Didžiausia problema, su kuria pastaraisiais metais susidūrė Baltijos šalys, – eksporto kiekio mažėjimas.
Dėl žemų naftos kainų ir Rusijos embargo maisto produktams eksportas į Rusiją mažėjo visose trijose Baltijos valstybėse. Tai yra problema, nes veiksmingai ir greitai persiorientuoti į kitas rinkas, nepatiriant nuostolių, yra praktiškai neįmanoma.
Ekspertų teigimu, būtent eksporto į Rusijos rinkas mažėjimas yra priežastis, kodėl nedaug augo bendrasis vidaus produktas (BVP) Baltijos šalyse. Ž.Mauricas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos BVP augs 3,2 proc., o kitąmet – 3,6 proc.
Eksportas gali tapti ir visos euro zonos problema. „Šiais metais eksportas euro zonoje auga labai lėtai, to paties galima tikėtis ir kitais metais, nes Europa turėjo ir turi kitų problemų: padėtis Rusijoje, Graikijos problemos ir Šengeno zonos krizė.
Eksportą pakeis vidaus vartojimas
„Eksporto kiekiams mažėjant, būtina kažką daryti. Iki šiol tiek Baltijos šalių, tiek visos euro zonos ekonomikos augimas buvo paremtas eksporto augimu“, – teigė Ž.Mauricas.
Ekonomistai teigia, kad Baltijos šalys išmoks išgyventi be Rusijos. Sumažėjusį ekonomikos augimą dėl eksporto turėtų pakeisti vartojimo vidinėse rinkose augimas.
Vidaus vartojimą skatina didėjantis darbo užmokestis, kurio augimo tikimasi ir toliau, bei nedidelė infliacija. „Vietinės rinkos augimas turėtų subalansuoti visą situaciją“, – teigė Ž.Mauricas
Latvijos ekonomistas Gintis Belevicas teigė, kad Baltijos šalims dar teks išspręsti vieną problemą – pasiekti, kad, augant algoms, nedidėtų nedarbo lygis.
„Latvijoje matome, kad darbo užmokestis ir nedarbo lygis šalyje auga iš esmės tokiais pačiais tempais. Tai gali sukurti naujų problemų, algos ir produktyvumas turėtų augti kartu“, – kalbėjo G.Belevicas.
Globalią ekonomiką išgelbės Dėdė Semas
Ekonomistai teigia, kad vidaus vartojimas ateinančiais metais bus pagrindinis ekonomikos variklis, tačiau pripažįsta, kad nedidelėms valstybėms pavojinga pasikliauti tik vietinės ekonomikos augimu.
„Investicijos į statybas Lietuvoje jau pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau turime ieškoti ir investicijų iš išorės“, – teigė Ž.Mauricas. Jis tiki, kad tokių investicijų šaltiniu gali tapti užsienio kompanijų paslaugų centrai, kurie vis noriau kuriasi Lietuvoje.
Ekspertai pataria sukti į Vakarus. „Dėdė Semas išgelbės globalią ekonomiką“, – teigė Ž..Mauricas.
BVP Jungtinės Amerikos Valstijose šiuo metu auga greičiausiai, to tikimasi ir ateityje. Ateinančiais metais būtent ši valstybė gali būti atsakinga už viso euro zonos eksporto augimą ir subalansuoti bendrą globalią ekonomiką.
„2007 nepasikartos“, – konstatavo Ž.Mauricas. Jis tiki, kad dalį savo pajėgumu sukoncentravus į Vakarus, Baltijos valstybės išmoks gyventi be Rusijos , o mažėjantį eksportą pakeis augantis vidaus vartojimas.
Baltijos šalys, praeityje jau nukentėjusios, šiandien yra labiau pasiruošusios negatyviems išoriniams šokams nei 2007 m., kai pasirodė pirmieji krizės požymiai, o visa jėga ji smogė 2008-aisiais.
„Po finansų krizės, po Rusijos sankcijų mes jau esame pasiruošę nemalonumams, todėl netikėtumai globalioje ekonomikoje neturėtų mūsų labai stipriai paveikti“, – prognozuoja Ž.Mauricas.
