Lietuvoje 2013-2015 metais įvykdyti 799 pirkimai ir sudarytos 2189 sutartys, kurių vertė – 222 milijonai eurų. Maisto produktams išleista 102,6 mln. eurų. Nupirkta maitinimo paslaugų už 119,4 mln. eurų.
„Lėšų prasme maisto pirkimai nėra dideli ir sudaro tik 2,5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, tačiau maisto pirkimai yra jautrūs todėl, kad tai yra skirta socialiai pažeidžiamoms grupėms - ligoninėms, mokykloms, darželiams, Lietuvos kariuomenei“, – sakė VPT direktorė Diana Vilytė.
Pasak jos, maisto pirkimų analizė patvirtina sistemišką Lietuvos bėdą, kad yra koncentracija stambiose įmonėse ir mažas verslas, deja, neturi sėkmės laimėti viešuosius pirkimus. Tarnybos atlikti tyrimas parodė, kad perkančios organizacijos neskaido pirkimų į dalis ir tokiu būdu dirbtinai užkerta kelią smulkesniam verslui teikti pasiūlymus.
„Pontem“, „Kretingos maistas“ ir „Sanitex“ pirkimai sudaro 56 proc. rinkos, o kitiems 252 tiekėjams tenka 44 proc. rinkos.
„Dedame daug vilčių į ministerijas ir politikus. Jei atliktos apžvalgos rodo tendencijas, kad dominuoja didelės įmonės, jie turėtų priimti sprendimus, VPT viena nieko nepadarys, reikalinga ministerijų ir perkančių organizacijų valia, jei jiems ne gėda, kad perka brangiausiai“, – kalbėjo direktorė.
Brangiausiai miltus pirko Rinkos reguliavimo agentūra
Tarnyba nustatė, kad pirkdamos miltus, institucijos permokėjo daugiau nei penktadaliu.
VPT įvertino ir miltų kainas 2011-2015 metų pirkimuose ir nustatė, kad iš viso įsigyta 2,75 tūkst. tonų miltų, už kuriuos sumokėta 1,974 mln. eurų. Įvertinus vidutines rinkos kainas, organizacijos sumokėjo maždaug 22 proc. daugiau nei rinkos kaina. Vidutinė miltų tonos įsigijimo kaina tuo metu siekė 485 eurus už toną.
Brangiausiai miltus pirko ŽŪMPRRA – mokėjo 732 eurus už toną, pigiausiai – Kybartų pataisos namai, pirkę toną miltų už 379 eurus.
Daugiausiai išleidžia Santariškių klinikos
VPT pranešė, kad daugiausiai perka ir išleidžia Santariškių klinikos, kurių sudarytų sutarčių vertė per pastaruosius trejus metus buvo 18,2 mln eurų. Antroje vietoje, pagal sudarytų sutarčių kainą maitinimo paslaugoms, atsidūrė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo valdyba – 12 mln eurų. Trečioje vietoje buvo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (9,1 mln eurų), kurie tiekė maistą labiausiai nepasiturintiems asmenims.
Santariškių klinikoms bendrovė „Pontem“ tiekė dietinio maisto gamybos ir pristatymo pacientams į skyrius paslaugas. Viešųjų pirkimų tarnyba netikrino maisto tiekimo į šią tarnybą.
„Maitinimo ir maisto prekių pirkimų mes neanalizavome. Mes tikrinome Santariškių klinikas praėjusiais metais, ten buvo rasta pažeidimų.
Viešųjų pirkimų tarnyba tikrina pirkimus remdamasis pretenzijomis. Jei vyksta pirkimas ir mes gauname signalų iš verslo, kad ten kažkas negerai. Tikriname žiniasklaidos paskleistą informaciją. Taip pat specialiosios tarnybos pateikia informaciją, gyventojai ir mūsų rizikos valdymo sistema“, – sakė VPT direktorė.
Pasak jos, kai suplaukia visų šitų šaltinių informacija, kontrolės skyriuje dirba dešimt žmonių, kurie tikrina ir analizuoja gautus pranešimus.
Reikia keisti įstatymą
Kaip skelbia BNS, Žemės ūkio ministrė sako, jog norint sukurti konkurenciją viešuosiuose maisto produktų pirkimuose, reikia keisti Viešųjų pirkimų įstatymą. Taip Virginija Baltraitienė komentavo Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitą, jog šiuose pirkimuose dominuoja trys bendrovės.
„Ne mes turime spręsti, o turi būti Seime ir tie siūlymai buvo pateikti, kad reikia keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad galėtų kiti dominuoti. Čia šnekama apie maisto pirkimą – maitinimą mokyklose.
Žemės ūkio ministerijoje mes jau seniai sakėme, kad reikia daryti, ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasakytų pati, kaip tą gali sureglamentuoti, kad vietoje būtų perkama produkcija iš vietoje esančių ūkininkų ar gamintojų“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė V.Baltraitienė.
Anot jos, pakeitus įstatymą, atsirastų didesnė konkurencija tarp didžiųjų maisto tiekimo bendrovių ir vietos ūkininkų bei maisto perdirbėjų.
