Tačiau kada atkreipsime dėmesį į tai, kaip gaminami mobilieji telefonai, klausia gazeta.pl žurnalistai.
„Apple“ visada buvo giriama už jos produktų išvaizdą. Vienas recenzentas, apdainuodamas kiekvieno naujo „iPhone“ spalvą ir formą, palygino juos su pačiais elegantiškiausiais papuošalais. Tačiau šie ditirambai jau nebūtų žavūs ar juokingi, jei pamatytumėte „Foxconn“ fabriko, kuriame gaminama ir „Apple“ technika, darbuotojų aprangą. Purvina, sunešiota, arba tiesiog bjauri prijuostė yra tapusi Kinijos darbininko uniforma. Ją būtų galima demonstruoti bjauriausių daiktų muziejuje.
Li Liao įsidarbino fabrike ir dirbo jame apie 40 dienų tam, kad užsidirbtų „iPada Mini“, kurį jis pats ir surinkinėjo. Įranga, su kuria jis dirbo, irgi verta muziejaus, o kontrastas su galutiniu produktu yra įspūdingas.
Galima pagalvoti, kad tai yra normalu, juk dailininkai, kurdami savo šedevrus, taip pat išsiterlioja. Tiesiog toks darbas.
Tačiau čia ne mažiau svarbus kontekstas. „Foxconn“ nėra ta vieta, kurioje norėtumėte dirbti.
2011 metais metais darbininkai turėjo pasirašyti įsipareigojimą, kad nesižudys. Anksčiau tuzinas darbuotojų dėl siaubingų darbo sąlygų tai padarė. „Foxconn“ fabrike buvo normalu dirbti viršvalandžius, be išeiginių arba nežmoniškomis sąlygomis: ten draudžiami pokalbiai, dirbama stačiomis, ilgas darbo valandas be pertraukų.
Beje, dėl to buvo protestuota ir Europoje. 2014 metais buvo surengti protestai prie „Apple“ parduotuvių. Organizatoriai taip aiškino protesto akcijos tikslą:
„Apple“ naudoja globalią išnaudojimo grandinę, tai -“šiuolaikinės gamybos tvarkos“ simbolis, pasauliui diktuojantis darbo užmokesčio skirtumus. Dabar, krizės akivaizdoje visoje Europoje taikomos griežtos taupymo programos, dėl kurių turtingi turtėja, vargšai skursta. Vis daugiau ir daugiau žmonių dirba pagal „šiukšlynų“ sutartis. Tokia politika didina išnaudojimą pasaulio gamyklose“.
„Greenpeace“ aktyvistai nusitaikė į europinę „Apple“ būstinę Airijoje, norėdami atkreipti dėmesį į išnaudojimą statant naująjį duomenų centrą. Jungtinėse Valstijoje protestavo statybos bendrovių darbuotojai , kuriuos „Apple“ samdė savo projektams.
Tačiau „Apple“ – ne vienintelė juoda avis. Tai greičiau simbolis, nes daugybė kitų firmų savo produkciją gamina Kinijos fabrikuose. Daugelyje jų naudojamos žaliavos, kurios iškastos Afrikoje. Kasamos pavojingomis sąlygomis, už juokingai mažus pinigus. Maža to, šiems darbams neretai išnaudojami vaikai. Daugelis firmų susitepė rankas. Ant jų sąžinės – ne tik darbe žūstantys darbininkai. Iš žaliavų pardavimo uždirba sukilėliai ir vietos policija.
„Mėsos pramonė nerodo užuojautos, kai kalbama apie planetą,klimato kaitą, gyvūnus, o taip pat žmonių gyvenimus. Tai pasaulio problema numeris vienas“, – teigia Morrissey, kuris galvoja dalyvauti Londono mero rinkimuose. Jo rinkiminiu šūkiu galėtų būti mėsos vartojimo mažinimas. Vegetarizmą vokalistas propaguoja nuo vaikystės. „The Smiths“ dainavo, kad „mėsa yra žudymas“, o paskutiniame savo soliniame albume jis džiūgavo dėl matadoro mirties, „nes visi norime, kad buliai gyventų“. Per savo koncertus jis draudžia mėsos produktų pardavimus, o jei kas tokio draudimo nepaiso, Morrissey pasitraukia nuo scenos.
„Kažkas turi rūpintis gyvūnų teisėmis, nes jie nekalba angliškai“, – aiškina charizmatiškasis muzikantas.
Tiesą sakant, tą patį būtų galima pasakyti ir apie Kinijos ar Afrikos gamyklų darbininkus. Šiuo metu jų teisės rūpi tik nedaugeliui. Šiandien mūsų nestebina Emmosy Watson feminizmas ir garsiausių pasaulio įžymybių įkurtos paramos organizacijos, kurios rūpi gyvūnų gerove. Gal artimiausiu metu žinomi menininkai kritikuos „iPhone“ savininkus ir pasisakys prieš kompanijas, kurios nesirūpina darbo sąlygomis jų gamyklose? O galbūt kandidatas į prezidentus ar merus uždraus mobiliųjų telefonų ar kompiuterių, kurie pagaminti nežmoniškomis sąlygomis, pardavimus?
Neretai įžymybės rūpinasi tik savo interesais. Kai Taylor Swift kovoja su „ Apple“, tai kalbama ne apie darbuotojus, o apie muzikos įtraukimą į „ Apple Music“. Į „Apple“ krypsta politikų dėmesys, tačiau tik tais atvejais, kai kompanija nenori paviešinti duomenų, kurie susiję su teroristais. Tačiau kompanijai pavyksta nuslėpti, kad kiekvieną dieną pažeidžiamos žmogaus teisės. Gal tai ir liks nepastebėta, nes taip patogiau?
Būti „sąmoningu vartotoju“ išties nėra patogu. „Fairphone“ buvo pavadintas etišku, nes jis yra pagamintas iš organinių medžiagų, o gamintojas rūpinasi savo darbuotojais. Ir ten mokama dvigubai daugiau, nei didžiosiose korporacijose.
Galima atkreipti dėmesį į „Intel“, kurios gamyboje naudojamos žaliavos gaunamos, nesitepant rankų su įvairiais sukilėliais.
„Intel“ kompanija naudoja alavą, volframą ir auksą, kuris išgaunamas Kongo Demokratinėje Respublikoje, o taip pat kaimyninėse šalyse. Siekdami išvengti „kraujo mineralų“, iš kurių pardavimo finansuojami kariniai veiksmai, mes labai kruopščiai analizuojame mūsų tiekimo grandinę. Interneto svetainėje rasime pasirinktas organizacijas, kurias verta remti. Informuodami apie jas savo ar darbo aplinkoje, jūs galite padėti užbaigti kruvinus konfliktus Kongo Respublikoje,“ – rašo „Intel“.
Mados pramonė vis dažniau ir garsiau kalba apie žmonių ir gyvūnų teises. Ar greitai „mados ekologija“ pasieks technologijų pasaulį? Turėtų. Ir gerai, nes populiarių dalykėlių kūrėjai turi milžiniškas galimybes ir būtent jie gali atkreipti dėmesį į šią problemą. O svarbiausia – jie galėtų daug ką pakeisti. Klausimas tik, ar jiems tai apsimokės...
