2015 m. sausio 1 d. duomenimis, saugomos teritorijos užėmė 15,7 proc. viso Lietuvos ploto. Saugomų teritorijų plotas šalyje didėja – nuo 2002 m. saugomų teritorijų plotas padidėjo ketvirtadaliu, arba 253,3 ha.
Daugėja ir saugomų gyvūnų rūšių. 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, nacionaliniuose parkuose ir valstybiniuose rezervatuose buvo saugoma 420 žinduolių rūšių, 1 832 – paukščių, 262 – žuvų ir 8 685 augalų rūšys. Per dešimtmetį į saugomų žinduolių sąrašą įtraukta 19 naujų žinduolių rūšių, 80 – paukščių, 11 – žuvų. Tačiau saugomų augalų sumažėjo 317 rūšių.
2013 m. įvairioms reikmėms suvartota 2,8 mlrd. kub. m gėlo vandens, arba 0,1 mlrd. kub. m mažiau nei 2012 m. Didžioji dalis vandens (92,9 proc.) suvartota energetikos reikmėms. Nors gėlo vandens suvartojimas sumažėjo, tačiau į paviršinius vandenis pateko daugiau teršalų. 2013 m. išleista 48,7 tūkst. tonų teršalų, 5 proc. daugiau nei 2012 m.
Viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių – į atmosferą patenkančios antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą mažinimą Lietuva yra viena pirmųjų tarp ES valstybių. ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, nuo 1990 iki 2013 m. Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėjo 58,2 proc. ES vidurkis siekia 19,8 proc.
Vis mažiau teršalų į atmosferą išskiria stacionarūs taršos šaltiniai. 2014 m. iš stacionarių taršos šaltinių išmesta 56,5 tūkst. tonų teršalų, arba 4,14 tūkst. tonų mažiau (anglies monoksido – 16,8 tūkst. tonų, sieros dioksido – 11 tūkst. tonų, lakiųjų organinių junginių – 10,5 tūkst. tonų). 2014 m. daugiausia teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, buvo Mažeikių rajono (20 099 t), Kauno miesto (3 791 t), Jonavos (3 233 t), Akmenės (3 291 t) savivaldybėse. Daugiausia teršalų 1 km2, tenka Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse – atitinkamai 27 316, 24 143 ir 21 237 kg/ km2.
2014 m. vienam šalies gyventojui teko 433 kg susidariusių komunalinių atliekų, arba 60 kg daugiau nei 2004 m., tačiau Lietuva pagal šį rodiklį nesiekia ES vidurkio – 475 kg vienam gyventojui. Daugiausia komunalinių atliekų tenka Danijos (759 kg), Kipro (629 kg) ir Vokietijos (618 kg) gyventojams, o mažiausiai – Lenkijos (272 kg), Latvijos (281 kg) ir Čekijos (310 kg) gyventojams.
2014 m. pramonės įmonės aplinkos apsaugai skyrė 261,8 mln. EUR (46 proc. daugiau nei 2013 m.).
Daugiausia – 56,3 proc. – visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai buvo skiriama vandens išteklių apsaugai. 2014 m. šios išlaidos siekė 147,4 mln. EUR. Oro apsaugai pramonės įmonės skyrė 79 mln. EUR, arba 30,2 proc. visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai, atliekoms tvarkyti – 31,2 mln. EUR, arba 11,9 proc., kitai aplinkos apsaugos veiklai – 4,2 mln. EUR, arba 1,6 proc.
