Vladimiro Putino valdomos Rusijos gyventojai nebetiki šviesia ateitimi. Tokią išvadą padarė net labiausiai Kremlių palaikanti šalies sociologinė institucija – Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras.
Naujo sociologinio tyrimo išvados – kad neigiamų emocijų persismelkusių žmonių dalis jau persveria optimistų skaičių.
Kaip sako pagrindinis šio sociologijos centro ekspertas Olegas Černozubas, ši aplinkybė ekonomikai suduoda netgi skaudesnį smūgį nei Vakarų sankcijos.
Jis teigia, kad pirmą kartą per visą V.Putino valdymo laikotarpį iš esmės pasikeitė pagrindinės namų ūkių kryptys: žmonės linkę kuo mažiau išleisti, nesiskolinti, atsiimti iš bankų pinigus.
Dėl to įmonės negali realizuoti savo produkcijos ir mažina gamybą, atleidžia darbininkus. Rusijos gyventojai jau mano, kad jų būgštavimai buvo teisingi, ir dar labiau mažina vartojimą. O po to viskas vyksta spiralės principu.
Anot sociologų, dar prieš metus padėtis šalyje buvo kur kas geresnė. Po 2014-ųjų pabaigoje tvyrojusios panikos žmonės esą nusprendė, kad blogiausi laikai – jau praeityje. Rusai manė, kad ekonomikos padėtis jau gerėja.
Bet dabar skelbiama, kad nelaimingų ir skurstančių namų šeimininkių dalis nuo 16 proc. 2014-ųjų pabaigoje šoktelėjo iki 55 proc. šių metų vasarį. Rusai nuo sausio savo padėtį apibūdina net niūriau, nei yra iš tikrųjų.
Net remiantis oficialiais Rusijos statistikos žinybos duomenimis, žemesnes nei minimalias pajamas turinčių rusų skaičius išaugo 3,1 mln. – iki 19,2 milijono. Tai sudaro 13,4 proc. visų šalies gyventojų.
2014-aisiais už skurdo ribos buvo atsidūręs kas devintas, o dabar – kas septintas rusas. Beje, tarp 3,1 mln. per praėjusius metus katastrofiškai nuskurdusių piliečių daugiau nei 70 proc. sudaro šeimos su vaikais.
Be to, Rusijoje jau 13 mėnesių iš eilės mažėja mažmeninės prekybos apyvarta.
Priežastis – gyventojų pajamų sumažėjimas ir kainų augimas viskam ir už viską.
Per metus – nuo 2015-ųjų sausio iki 2016-ųjų vasario – maisto produktų kainos išaugo 9,2 proc. Drabužiai pabrango 11,4 proc., avalynė – 13,9 proc., o tabako gaminiai – 26,6 proc. Komunalinės paslaugos brangesnės 9,8 proc., medikamentai – 12,8 proc.
Iš maisto produktų labiausiai šoktelėjo saulėgrąžų aliejaus (28,1 proc.) ir makaronų (13,7 proc.) – skurstančiųjų maisto – kaina.
Kaip skubios socialinės pagalbos priemonę Rusijos Valstybės Dūma svarsto vartotojų sąjungos pasiūlymą: įpareigoti prekybos centrus ne naikinti maisto produktus, kurių galiojimo laikas baigiasi, kaip elgiamasi dabar, o atiduoti juos skurstantiesiems.
Bet svarbiausia, kad sociologai ir politologai laikosi vienodos nuomonės: Rusijoje vykstančioje televizoriaus kovoje su šaldytuvu pradeda ryškėti pirmosios permainos. Skaudi gyvenimo tikrovė nustelbia valstybės propagandą.
