Prognozuojami 2016 metų BVP augimo rodikliai buvo sumažinti, o atsižvelgiant į dabartines naftos kainas yra mažai tikėtina, kad Rusijos ekonomika iki 2017–2018 metų išbris iš recesijos.
Be to, Rusijos vyriausybė neseniai paskelbė, kad svarsto galimybę gerokai padidinti pajamų mokesčius naftos pramonei, kuri yra labai svarbi šalies ekonomikai. Numatomas mokesčių padidinimas bus toks didelis, kad gali paralyžiuoti naftos bendroves, tad naujienos apie šį mokesčių padidinimą paskatino atnaujinti diskusijas apie Rusijos finansinį pajėgumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Dar visai neseniai naujienos iš Rusijos darbo rinkos buvo ne ką geresnės. Kai 2015 metų pradžioje Rusijos ekonomika smuko į recesiją, nedarbo lygis, pakoreguotas atsižvelgiant į svyravimus, susijusius su sezoniniais darbais, pamažu pradėjo kilti ir padidėjo nuo 5,4 proc. iki 5,8 procentų.
Lyginant su gamybos apimčių mažėjimo tempu (o jos mažėjo sparčiau), negalima sakyti, kad nedarbo lygio didėjimas buvo itin smarkus, tačiau įvertinus jo esmę sudarančias pagrindines demografines tendencijas (konkrečiai – darbingų gyventojų dalies sumažėjimą) šie skaičiai rodo, kad padėtis smarkiai pablogėjo.
Bet prieš kelias dienas Rusijos federalinė valstybės statistikos tarnyba („Rosstat“) paskelbė naujus statistinius duomenis apie nedarbą, kurie rodo, kad kraujavimą, regis, pavyko sustabdyti.
Per laikotarpį nuo gruodžio iki vasario nedarbo lygis, pakoreguotas atsižvelgiant į sezoniškumo veiksnius, šiek tiek sumažėjo. Be abejo, šio sumažėjimo mastas (apie 0,1 proc.) labai nedidelis: kalbama visai ne apie tai, kad Rusijos kompanijos staiga sutartinai ėmė ieškoti naujų darbuotojų.
Svarbiausias dalykas čia yra krypties pasikeitimas. Per visus 2015-uosius metus nedarbo lygio kitimo kreivė buvo gana stabili: kiekvienas kitas mėnuo buvo blogesnis nei ankstesnis. Ir tai nieko nestebino, jei žiūrėsime į bendrą Rusijos ekonomikos kreivę. Bet dabar atrodo, kad ji pasikeitė. Bent jau per pastaruosius du mėnesius sąlygos Rusijos darbo rinkoje nustojo blogėti ir, gal būt, jau pradėjo pamažu gerėti.
Tai anaiptol nereiškia, kad Rusija stovi ant kažkokio augimo slenksčio. Žala, kurią padarė nukritusios naftos kainos ir su tuo susijęs rublio susilpnėjimas kartu su Vakarų finansinių sankcijų neigiamu poveikiu, pasirodė esanti labai rimta. Visiškai galima daiktas, kad Rusijos ekonomika nebepajėgs grįžti į „normalią“ būseną per artimiausius trejus ketverius metus – jei ji apskritai į ją sugrįš.
Nepaisant to, kartu su nedideliu pramoninės gamybos apimčių didėjimu šioks toks pagerėjimas darbo rinkoje yra dar vienas įrodymas, kad Rusija nėra įstrigusi užburtame rate. Bent jau kol kas. Jeigu nebus naujų sukrėtimų, susijusių su naftos kainomis – o tokia tikimybė yra, nors ji ir nedidelė – Rusijos ekonomika, greičiausiai, galės ištverti iki 2016 metų pabaigos.
Tai nereiškia, kad Rusija galės lengvai išeiti iš aklavietės, kadangi ji susiduria su daugybe tikrai rimtų ekonominių problemų, tačiau pamažu gerėjanti padėtis darbo rinkoje rodo, kad politinėms problemoms, susijusioms su dabartiniu ekonomikos nuosmukiu, kol kas nebus skiriama dėmesio, reziumuoja M. Adomanis.
Parengė Leonas Grybauskas
