Seimo nariai gavo ir ūkininkų asociacijos, ir pieno perdirbėjų laiškų, įspėjančių, kad toks kainų ribojimas – absoliuti nesąmonė. Perdirbėjai apskritai pagrasino, kad nebepirks pieno iš smulkiųjų ūkių, kurie laiko vos po 5 karves, o tokių – per 30 proc.
Šiuo metu smulkieji pieno tiekėjai už kilogramą pieno gauna po 8-13 euro centų. Tačiau stambesniems ūkiams mokama daugiau, nei įstatyme numatyta kaina.
Seimo nariai, penktadienį susirinkę į neplanuotą posėdį, atšaukė įstatymą ir sutarė, kad jis bus grąžintas svarstyti į komitetus.
Vis dėlto toks sprendimas nebuvo prie širdies „darbiečiams“. Anot Kęstučio Daukšio, didžiosios pieno perdirbimo įmonės „paspaudė“ konservatorius ir socialdemokratus, ir šiems apsisuko galva. Jie išsižadėjo savo nuomonės.
„Žmonės turi suprasti, kad juos šantažuoja didieji gamintojai. Mažų ūkių – daugybė, ir Seimas pagaliau turėjo progą apsispręsti, ar suteikti galimybę mažiukams ūkiams išlikti, ar juos sunaikinti“, – po balsavimo, sustabdžiusio įstatymo galiojimą, prakalbo K.Daukšys.
Anot įstatymo pataisas teikusio Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Jono Kondroto, Seimo nariai išsižadėjo savo nuomonės vos per keletą dienų. Ir iš 91 balsavusio parlamentaro už tai, kad įstatymo galiojimas būtų sustabdytas, balavo 62.
„Manau, kad šis įstatymas šiandien – palaidotas. Reikėjo išoperuoti šitą skaudulį lyg apendicitą, bet tai nebuvo padaryta.
Dabar tik prasidės tampymasis Seimo komitetuose, bet niekas nebesikeis. Ir ES nieko nebepadės. Per pastaruosius dešimtį metų ji subiurokratėjo. O kaime ūkiai nyksta. Vien praėjusiais metais iš Lietuvos buvo išgabenta 14 tūkst. karvių. Ir šis procesas tęsis toliau“, – sakė J.Kondrotas.
Idėja – apkrauti baudomis
Seimo nariui Jonui Kondrotui pasiūlius, o parlamentarams – pritarus, Seimas prieš gerą savaitę buvo palaiminęs pataisas, pagal kurias pieno perdirbimo įmonės būtų įpareigotos laikinai – iki 2017-ųjų sausio 1 dienos – pieno tiekėjams mokėti ne mažiau 16,5 euro centų už kilogramą žalio pieno.
Kooperatyvams, kurie paprastai tarpininkauja smulkiems ūkininkams – superka jų pieną ir gabena perdirbėjams, buvo nustatyta 13 euro centų kaina.
Perdirbėjus arba kooperatyvams, kurie nesilaikys šių nuostatų, numatyta drausminti sankcijomis. Už pirmąją pražangą – 1 proc. metinės apyvartos dydžio bauda, už antrąją – 2 proc.
Pernykštės pieno perdirbimo įmonių ataskaitos liudija, kad jų metinė apyvarta sukosi apie 80-200 mln. eurų. Tad ir 1 proc. bauda nebūtų menki pinigai. Tik kam jie atitektų?
Teisininkai pasibaisėjo
Europos teisės departamentas, o kartu – ir Seimo Teisės komitetas buvo pašiurpęs nuo tokių įstatymo pataisų.
Anot teisininkų, ES Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad bet kokios priemonės, kuriomis fiksuojamos prekių kainos, trukdo tarpvalstybinei prekybai ir prilygsta kiekybiniam apribojimui.
Tad ir šis įstatymas, įterpus pataisas, būtų susikirtęs su ES teisės aktais, atvėrusiais duris laisvam prekių judėjimui bei veiksmingai konkurencijai žemės ūkio produktų rinkose.
Konkurencijos tarybos (KT) nuomone, viena iš pieno sektoriuje egzistuojančių problemų – nėra derybinės galios tarp visų pieno rinkos dalyvių.
Jos nuomone, vienas realiausių būdų, galinčių padėti pieno ūkiams – kooperacija. Ne bet kokia, bet užtikrinanti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami realios narystės pagrindu. Tokiems kooperatyvams pieną tiekiantiems ūkininkams turi būti garantuota maksimali nauda.
Be to, KT ir anksčiau yra pasisakiusi, kad Pieno supirkimo taisyklėse reikėtų įtvirtinti minimalią pieno pirkimo-pardavimo sutarčių trukmę bei sutartyse numatyti formuluotę, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pieno supirkimo kainos. Esą, tai leistų aiškiau jas nustatyti.
