Patyrę pirkėjai sugeba įvertinti mėsos kokybę. Jie žino, kad šviežia jautiena ar kiauliena nėra vandeninga.
Kokybiška mėsa būna šiek tiek drėgna, bet ne šlapia, be to, skaniai, natūraliai kvepia.
Prieš kelerius metus ekspertai, patikrinę beveik visuose Lietuvos prekybos centruose siūlomą jautieną, atskleidė įdomią aplinkybę – pasirodo, buvo parduodama ne bulių, o ir karvių bei telyčių mėsa, nors prekybininkai dokumentuose ir etiketėse tokią mėsą buvo įvardiję kaip jautieną.
„Mūsų prekybos tinklas, sudaręs sutartis su gyvulių augintojais, pats iš jų perka kiaules ir jaučius. Patys kontroliuojame tiekimo procesą, todėl melžiamų karvių ir telyčių mėsos mūsų parduotuvėse nėra ir negali būti, – prekiaujame tik geros kokybės ir šviežia mėsinių gyvulių skerdiena“, – patikino UAB „Natanga ir Rovisa“ prekybos vadybininkas Saulius Detkauskas.
Melžiamų karvių ir jaučių mėsa iš pirmo žvilgsnio panaši, tačiau jų skonis, aromatas ir maistinė vertė skiriasi. Vieni pirkėjai tai iškart pastebi, o kiti įsitikina vėliau, kai pašauna karvieną į orkaitę, – tokia mėsa ir kepa, ir verda ilgiau. Iš jos tokio sultingo patiekalo kaip iš jautienos neįmanoma pagaminti.
Karvių mėsa nėra bloga. Pavyzdžiui, Olandijoje ji vertinama net labiau nei jautiena.
O štai Argentinoje karvienos neįsiūlysi – ten perkama tik jautiena. Buenos Airėse joks save gerbiantis mėsininkas karvienos nevadins jautiena, nes visi argentiniečiai – puikūs mėsos žinovai.
Lietuviai irgi labiau vertina jautieną, o ne karvieną, bet pirkdami šviežią mėsą ir dideliuose prekybos centruose, ir turgavietėse neretai apsigauna. Kažkodėl prekybininkai pas mus nesmerkiami už tai, kad skirtingą raguočių mėsą siūlo kaip įvairių kategorijų jautieną.
Kas tai – sąmoningas vartotojų klaidinimas ar tiktai pokštai? Nudelbę akis pardavėjai aiškina, esą Lietuvoje nuo seniausių laikų taip jau įprasta – visų galvijų mėsa vadinama jautiena.
Skerdieną tiekia tik „Norfai“
Prieš šešerius metus „Norfa“, užsimojusi griežčiau kontroliuoti parduodamos mėsos kokybę, nusprendė nebepirkti jos iš tiekėjų ir tarpininkų paslaugas atliekančių įmonių. Prekybos tinklas ėmėsi nebūdingos funkcijos – pats ėmė pirkti iš ūkių kiaules ir galvijus. Pagrindine partnere tapo Žemaitijoje, Šilalės rajone, veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Natanga ir Rovisa“.
Ši įmonė – pagrindinė ir vienintelė „Norfos“ partnerė, teikianti tik skerdimo paslaugą. Pagal ilgalaikes sutartis su kiaulių bei galvijų augintojais į ją atvežamos kiaulės ir jaučiai. Po skerdimo atvėsinta šviežia mėsa pristatoma į šio prekybos tinklo parduotuves visoje Lietuvoje.
S.Detkauskas pasakojo, kad įmonė anksčiau pati pirkdavo gyvulius, juos skersdavo ir siūlydavo įvairioms parduotuvėms: „Pakeitę veiklos kryptį dabar mes teikiame skerdimo paslaugą tik prekybos tinklui „Norfa“.“
Tinklas kontroliuoja pirkimus
„Gyvų gyvulių pirkimas derinamas su dienos užsakymais. „Norfos“ prekybininkai mato, kiek mėsos nuperkama parduotuvėse, kiek jos reikia, todėl patys tariasi su gyvulių augintojais, kiek jaučių ir kiaulių reikia atvežti į „Natangos ir Rovitos“ skerdyklą“, – aiškino S.Detkauskas.
„Norfa“ pati kontroliuoja šį procesą, o skerdyklos rūpestis – priimti visus atvežtus jaučius ir kiaules. Kitaip tariant, gyvulių augintojai, šviežios mėsos tiekėjai ir parduotuvės pradėjo dirbti pagal kasdienius viso prekybos tinklo „Norfa“ poreikius“, – aiškino S.Detkauskas.
Gyvulių augintojai savo kiaules ir jaučius į UAB „Natanga ir Rovisa“ skerdyklą veža savo arba samdomu transportu. Kiek gyvulių gali prireikti, su „Norfa“ aptariama iš anksto.
Šilalės įmonė bendradarbiauja su daugeliu tiekėjų. Tarp jų yra ir tokių gyvulių augintojų, kurie per metus „Norfai“ patiekia daugiau kaip šimtą jaučių.
Visi partneriai patenkinti
Atvežti gyvuliai tą pačią dieną skerdžiami. Atvėsinta skerdiena kitą dieną patenka į „Norfos“ tinklą. Sukurta nauja logistikos grandinė – garantija, kad pirkėjai visada gaus šviežios mėsos.
Atsisakiusi kitų tarpininkų paslaugų „Norfa“, regis, nepralošė – patys pirkdami gyvulius prekybininkai žino, kokia mėsa prekiauja savo parduotuvėse. UAB „Natanga ir Rovisa“ specialistams irgi nėra ko gudrauti – iš ūkininkų priimami ir skerdžiami tik mėsiniai jaučiai.
Taip dirbant visiems gerai – jaučių ir kiaulių augintojai džiaugiasi įgiję nuolatinį patikimą pirkėją – „Norfą“, UAB „Natanga ir Rovisa“ skerdykla dabar gali būti rami dėl užsakymų, o prekybos tinklo darbuotojų nekankina abejonės dėl tiekiamos mėsos kokybės.
„Manau, kad ir parduotuvėse „Norfa“ besilankantys žmonės jau pastebėjo mūsų pastangas, – kam nepatiks pirkti iš skerdyklų ką tik atgabentos mėsos“, – kalbėjo S.Detkauskas.
Sekėjų kol kas neatsiranda
„Norfos“ specialistai tvirtina, kad tokia mėsos tiekimo į parduotuves schema yra patikimesnė: vartotojai neklaidinami, gali nusipirkti šviežesnių produktų. Bet kodėl kiti prekybos tinklai dirba kaip ir anksčiau – patys neperka gyvulių, labiau linkę pasikliauti įvairiais tarpininkais?
„Prekybininkai patys mums pasiūlė kurti efektyvesnę šviežios mėsos tiekimo sistemą. Parduotuvėse „Norfa“ jautienos ir kiaulienos pardavimo apyvarta didėja, vadinasi, einame teisingu keliu“, – naujovių nauda neabejoja UAB „Natanga ir Rovisa“ vadybininkas S.Detkauskas.
Tiesioginiai gyvulių augintojų, skerdimo paslaugų teikėjų ir prekybos tinklų santykiai yra subtilūs, paremti abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Kartais net menkiausia klaida gali viską sugriauti. „Norfa“ tiesioginius santykius su gyvulių augintojais užmezgė ne iš gero gyvenimo, o nuvilta kai kurių ne itin sąžiningų tiekėjų. Jų pristatytos mėsos vartojimo terminas ne visada sutapdavo su tikruoju, todėl prekybininkai patirdavo nuostolių, tekdavo ieškoti naujų partnerių.
Pasirinkimas – didelis
Vienos didžiausių pamaryje gyvulininkystės įmonių „Šilutės veislininkystė“ vadovas Šarūnas Nenartavičius irgi patenkintas UAB „Natanga ir Rovisa“ ir UAB „Norfa“ sukurta sistema: „Iš anksto susitarę dėl galvijų tiekimo į skerdyklą kasmet atvežame apie šimtą veislinių jaučių. Mūsų tikslas bendras – norime, kad lietuviai valgytų kuo daugiau geros jautienos.“
Vartotojai mieliau renkasi minkštesnę jautieną, kepsniams tinkančią išpjovą ir nugarinę. Įvairios jautienos skerdienos dalys su kaulu (šonkauliai, kulniukai, krūtininė) tinka troškinti. Prekybos tinklų parduotuvėse kone visi pirkėjai pageidauja liesesnės kiaulienos ir jautienos.
Tokią tendenciją pastebėję „Norfos“ prekybininkai gyvulių augintojus skatina taikytis prie kintančios mėsos rinkos poreikių. UAB „Natanga ir Rovisa“ priima 6–8 mėn. penimas kiaules ir jaučius, augintus ne ilgiau kaip 30 mėnesių.
Jautiena – itin vertinga
Jautienoje yra daugiau ekstraktinių, mėsos skonį gerinančių medžiagų.
Legendinis NBA krepšininkas Michaelas Jordanas, paklaustas, ką mitybos specialistai jam patardavo valgyti prieš atsakingiausius turnyrus, prisipažino dažniausiai srėbdavęs jautienos su kaulais sultinį.
S.Detkauskas tuo nė kiek nesistebi: „Jautienos patiekalai naudingi ne tik sportininkams, bet ir kitiems sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms.“
Pasak jo, maistingesnė ta mėsa, kurioje daugiau raumens, mažiau gyslų ir plėvių. Tam tikras kiekis riebalų irgi padidina jautienos ar kiaulienos kaloringumą, suteikia jai būdingą skonį ir aromatą.
Tačiau net geriausius mėsos produktus galima sugadinti, jei nebus tinkamų laikymo sąlygų.
„Dirbame taip, kad atvėsinta skerdiena į „Norfos“ tinklą patektų kuo greičiau, – ją iškart išpjaustome ir išdėliojame vitrinose. Nuolatiniai klientai jau žino, kad mūsų mėsos skyriuose visada gaus, ko reikia, kad mėsa visada bus šviežia“, – pasakojo S.Detkauskas.
Gardesnė tautinė mėsa – mitas
Turgaviečių vitrinose matome užrašus „Ūkininko jautiena“ ir „Lietuviška kiauliena“. Taip mėginama įpiršti mintį, jog vidutiniuose ar smulkiuosiuose ūkiuose išaugintų gyvulių mėsa esą yra natūralesnė, ekologiškesnė ir neabejotinai geresnės kokybės.
Tačiau mitybos specialistai sutaria, kad tokios kalbos – jaukas nesuprantantiems. Iš esmės ir smulkiuose, ir stambiuose ūkiuose užaugintų gyvulių mėsa beveik nesiskiria.
„Nebūna stebuklų – dabar gyvuliai visur penimi tokiais pat pašarais. Nėra jokio pagrindo kiaulienos arba jautienos aukštinti kaip tautinio gyvulininkystės ūkio paveldo. Turgaus prekeivių kalbos apie jų mėsos išskirtinumą – plepalai“, – įsitikinęs S.Detkauskas.
„Norfos“ specialistai, akis į akį bendraudami su gyvulių augintojais, jau įsitikino, kad higienos ir sanitarijos, apsaugos nuo kiaulių maro reikalavimų labiau paisoma didesniuose ūkiuose.
Ir, atvirkščiai, smulkiųjų ūkių savininkai į minėtus reikalavimus kartais numoja ranka ar apskritai nesugeba tinkamai pasirūpinti gyvuliais.
Todėl, anot S.Detkausko, žmonės, perkantys mėsą „Norfos“ parduotuvėse, kartu gauna ir garantiją, kad jos kokybė yra nepriekaištinga, nes nepriekaištingai didžiuosiuose ūkiuose buvo auginami ir gyvuliai.
