Karališkas ambicijas Birštonas grindžia tuo, kad jį supančiuose miškuose kadaise aidėjo Vytauto Didžiojo medžioklės ragas, kviesdamas pramogauti to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
Birštonas ir jo apylinkės XIV–XVIII a. išliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalių nuosavybė, čia buvusiame dvare dažnai lankėsi karūnuoti asmenys.
2016-ųjų vasarą Birštonas, kur kadaise stūksojo medinė pilis, švęs 170-ąsias kurorto metines, nors pačiam miestui – vos pusšimtis metų.
Lietuviškiausias kurortas
Ramybė, mineralinis vanduo ir vokiečių dvasininko Sebastiano Kneipo filosofija grįstas sveikatinimas. Šitaip prisistato Birštonas.
Pernai Birštone viešėjo per 65 tūkst. turistų, 2014 metais – per 50 tūkst. 9,2 proc. viso turistų srauto pernai sudarė lietuviai.
2015-aisiais, palyginti su 2014 metais, vietos turistų skaičius išaugo 44 proc., užsieniečių – 10,5 proc.
Tiesa, net ir pats lietuviškiausias kurortas pajuto Rusijos krizę. Turistų iš šios šalies skaičius susitraukė 16 proc., mažėjo ir svečių iš Izraelio – 49 proc. Tačiau pagausėjo vokiečių, lenkų.
Statomi nauji objektai
Ar Birštono ambicijos pasiteisins, rimčiau turėtų parodyti artimiausi metai, kai kurorte atsiras naujų sveikatinimo įstaigų ar labiau įsitvirtins neseniai įsikūrusios.
Kurorte sujudimas prasidėjo prieš trejus metus. Per tą laiką atnaujintas kurhauzas, kuriame vyksta įvairūs renginiai, iškilo mineralinio vandens garinimo bokštas-paviljonas „Druskupis“, įkurtas Kneipo sodas, Birutės vila. Tam daugiausia panaudotos ES lėšos.
Birštonas pastaraisiais metais traukia ir privataus verslo investicijas: atidaryta keletas naujų viešbučių, „Eglės“ sanatorija.
„Mūsų vizitinė kortelė ilgus metus buvo sanatorijos „Tulpė“ ir „Versmė“, tačiau dabar jau galima rinktis ir daugiau poilsio ar gydymosi vietų.
Birštonas tikrai nėra vien gydytis atvykstančių žmonių miestas. Tai labiau jaunų šeimų su mažais vaikais kurortas“, – kalbėjo Birštono savivaldybės mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė.
Reikia nemažai darbuotojų
Po kelerius metus įšaldytų statybų vasaros pradžioje duris atvers naujausia Birštono viltis – „Vytautas Mineral SPA“. Tai bus mineralinių vonių, baseinų ir pirčių kompleksas, medicininės diagnostikos centras bei sveikos gyvensenos akademija.
Birštonas skaičiuoja, kad kurortui reikia rinkodaros specialistų, SPA centrų vadovų, socialinių darbuotojų, administratorių viešbučiams ir restoranams. Vasarą padidėja aptarnavimo srities darbuotojų poreikis.
„Tačiau didelio sezoniškumo mes nejaučiame.
Kurortas gyvas visus metus, dirba visos sanatorijos, tik vasarą siūlome daugiau aktyvių pramogų gamtoje – plaukioja laivai, nuomojami dviračiai“, – pasakojo R.Kurkauskaitė.
Gundo garsiais vardais
Laukdami 170-ųjų sukaktuvių birštoniečiai prisiminė praėjusių dešimtmečių garsenybes, kurios čia sėmėsi sveikatos, pramogaudavo ir slėpdavosi, kad jų niekas nepažintų.
XX amžiaus pradžioje Birštone nuo caro valdžios slapstėsi rašytojos Julija Žymantienė-Žemaitė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kalbama, kad prieš išeidamos į viešumą viena apsirengdavo kaip ponia, antra – kaip tarnaitė.
Legendomis apipinto kurorto metraščiuose – ir rašytojo Balio Sruogos pavardė. Jis gydėsi Birštone grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Netoli Vytauto parko įsikūrusioje Baltojoje viloje jis per tris mėnesius parašė knygą „Dievų miškas“.
Šiemet birželį Birštone bus atidengta Juozui Tumui-Vaižgantui skirta skulptūra.
Lietuvių literatūros klasikas, kunigas laikomas mineralinių vandenų „Vytautas“ ir „Birutė“ krikštatėviu.
Ant skulptūros bus išgraviruotos eilėraščio „Birštonuokimės“ eilutės. Dalis jų skamba taip: „Visiems visiems visiems /Tik birštonuotis, birštonuotis... /Be galo patriotiškai, lietuviškai.“
Kurorto kūrimosi pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto medikas Benediktas Bilinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai.
Birštone ligonė pasveiko.
