Izraelio verslininkai, ieškodami kontaktų, Lietuvoje paprastai lankosi bent porą kartų per metus. Nors šiuo metu Lietuvos eksportas į Izraelį nėra labai didelis, ši šalis įvardijama kaip viena potencialiausių Lietuvos eksporto plėtros rinkų.
Domina ne tik sūris
Vienas svarbiausių sektorių, kuriuose Izraelis ieško prekybos partnerių – maisto pramonė. Geriausiai šioje šalyje žinomi lietuviški pieno produktai, tačiau sparčiai auga ir kitų lietuviškų prekių paklausa – konditerinių, mėsos gaminių, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų. Šiuo metu 40 proc. Lietuvos eksporto į Izraelį sudaro maisto produktai ir žemės ūkio produkcija.
„Maisto eksportas Lietuvai itin svarbus, ypač dėl Rusijos sankcijų, tačiau daugiausia perspektyvų Izraelyje turi mūsų gyvybės mokslų, informacinių technologijų ir biotechnologijų verslai“, – sakė Lietuvos ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Kitos perspektyvios rinkos lietuviškų prekių eksportui – chemijos pramonė, baldai, medienos pramonė ir turizmas.
„Pastaraisiais metais labai išaugo Izraelio susidomėjimas turizmo galimybėmis Lietuvoje. Praėjusiais metais turizmo mugėje mūsų stendas buvo gausiau lankomas, net aprašomas spaudoje, todėl susidomėjimas tikrai išaugo“, – kalbėjo R.Noreikienė.
Patys ieško partnerių
Lietuvos ambasados Izraelyje komercijos atašė Saulius Kolyta pastebi, kad pasaulyje mažai kitų šalių, kurios taip aktyviai ieškotų partnerių, norinčių į šalį eksportuoti. Tai – Izraelio istorijos palikimas.
„Izraelis visą laiką buvo apsuptas priešiškų kaimynų. Ekonomiškai ši valstybė buvo sala. Dėl to viskas buvo gaminama šalies viduje. Iš vienos pusės tai leido Izraeliui išgyventi, iš kitos pusės – sukūrė monopolinę rinką“, – pasakojo S.Kolyta.
Izralio rinka, praktiškai visuose sektoriuose, labai centralizuota – veikia kelios didelės įmonės, o rinka nėra iki galo liberalizuota. Dėl to kainų lygis Izraelyje toks aukštas, kad pati visuomenė pradėjo reikalauti konkurencingos rinkos.
„Nors Izraelis yra turtinga valstybė, bet dabartinės kainos jau pasiekė tokį lygį, kad nuo to kenčia visas šalies pragyvenimo lygis ir žmonės yra nepatenkinti“, – sakė Izraelio komercijos atašė.
Būtent dėl Izraelio verslininkai yra skatinami ieškoti naujų prekybos partnerių ir alternatyvių šaltinių, kurie rinkoje didintų konkurenciją ir mažintų kainas.
Specifinė rinka
Izraelio rinka – labai specifinė. „Dideli muitai, griežti košeriniai reikalavimai maistui, importo kontrolė ir griežti teisiniai reikalavimai – visa tai buvo sukurta tam, kad apsaugotų vidaus rinką, tačiau labai trukdo laisvai prekybai ir importui“, – pasakojo S.Kolyta.
Jo teigimu, dabar Izraelio vyriausybė bando rinką liberalizuoti, tačiau tai vyksta lėtai. Dėl to Lietuvos įmonėms, norinčioms savo produkciją eksportuoti į Izraelį, reikia nemažai pasiruošimo.
„Lietuvos maisto įmonės kasmet lankosi Izraelyje vykstančiose maisto parodose. Jei atvažiuoja pasiruošusios, tiek savo potencialą žinančios, tiek Izraelio poreikius išsiaiškinusios įmonės, jos pasiekia puikių rezultatų, tačiau jeigu pasiruošimo pritrūksta – įmonės neretai lieka nusivylusios“, – sakė S.Kolyta.
Lietuvos ūkio ministerija šiuo metu ruošia verslo konsultantų programą, kurie padėtų Lietuvos verslininkams, siekiantiems eksporto specifiniuose rinkų sektoriuose.
„Verslininkai, su kuriais kalbėjome apie Lietuvos eksporto skatinimą, kaip pagrindines to priemones minėjo ambasadų steigimą, žinomumo didinimą, šalies pozicionavimą ir įvaizdžio formavimą bei verslo konsultavimą“, – pasakojo R.Noreikienė.
Lietuvius pažįsta
„Nesvarbu kur - parduotuvėje, gatvėje ar verslo susitikime - jei pasakai „Lietuva“ ar „Lita“, 90 proc. žmonių žino, apie ką kalbi“, – sakė komercijos atašė.
Lietuvoje yra įmonių, jau seniai bendradarbiaujančių su Izraelio verslininkais. Pavyzdžiui, pieno gaminiais prekiaujanti „Vilkyškių pieninė“ jau 20 metų žydų verslininkams tiekia savo produktus.
Ūkio ministrės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl Izraelio verslininkai taip domisi Lietuva – valstybės indėlis. Nustačius potencialiausias rinkas Lietuvos eksporto plėtrai, Izraelis atsidūrė trečioje vietoje po JAV ir Kinijos rinkų.
„Kadangi matomas Izraelio potencialas, imamasi veiksmų, kurie galėtų skatinti šalių bendradarbiavimą. Pirmiausia tai ekonominė diplomatija, „Verslios Lietuvos“ ir kitų viešojo sektoriaus įmonių priemonės bei finansinė pagalba“, – pasakojo R.Noreikienė.
S.Kolyta taip pat mano, kad Izraelio noras bendradarbiauti didelis dėl to, kad šiai šaliai skiriama daug dėmesio: „Tą patį, ką galime pasiūlyti mes, gali duoti ir Lenkija ar Latvija. Mes nesame labai išskirtiniai, tiesiog verslo bendradarbiavimas yra skatinamas ir tai duoda teigiamų rezultatų.“
