„Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iškreipė pradinę subalansuoto Darbo kodekso projekto koncepciją – pakoreguotame projekte atsirado daug nelogiškų ir net absurdiškų nuostatų“, – spaudos konferencijoje teigė V.Sutkus.
Naujas Darbo kodeksas – populistinis
V.Sutkaus teigimu, į LVK vadovybę nuolat kreipiasi didieji šalies darbdaviai teigdami, kad šio įstatymo priėmimą vertėtų atidėti naujai išrinktam Seimui, nes dabartinis variantas – populistinis. „Seimas bando įsiteikti tam tikrai daliai rinkėjų ir dėl to kartais prasilenkia su sveiku protu“, – mano LVK prezidentas.
Tuo įsitikinęs ir Justinas Usonis, kuris buvo mokslininkų grupės, rengusios socialinį modelį, narys: „Darbo kodekso projektas, kurį mes sukūrėme, buvo tikrai geras produktas. Bet dabartiniai pakeitimai jį išbalansavo ir pagadino.“
Mokslininkų grupės nario teigimu, rengiant Darbo kodekso pakeitimus, buvo akcentuojama susitarimo galimybė: „Profsąjungos, kalbėdamos apie darbo santykius, darbdavį automatiškai laiko tuo, kuris stengiasi apgauti. Tačiau taip nėra, ir mes siekėme, kad darbo santykiai galėtų būti daugiau reguliuojami susitarimais, kuriuos darbdavys ir darbuotojas galėtų patys aptarti.“
J.Usonio teigimu, pradėjus Darbo kodekso projekto pakeitimus, į jį buvo įdedama vis daugiau draudimų ir mokslininkų nustatytos normos, turėjusios padėti darbdaviams, pasidarė apribojimais, trukdančiais tiek dirbti, tiek į darbą priimti.
Dirbančiųjų neapgins
Darbo kodekse pakoreguota nemažai nuostatų, kurios turėtų apginti dirbančiųjų interesus, tačiau V.Sutkaus teigimu, jų poveikis gali būti priešingas: „Darbdaviai vengs kurti darbo vietas ir priimti naujų darbuotojų.“
Naujasis Darbo kodeksas keičia juridinių asmenų valdymo principus. Jame siūloma numatyti, kad įmonių valdybose turėtų privalomai dalyvauti darbuotojų atstovai, tačiau nėra numatyti reikalavimai jų kompetencijai. „O juk įmonių valdybos yra valdymo organai ir jų nariams būtina turėti reikiamą verslo valdymo patirtį ir kompetenciją“, – teigė V.Sutkus.
Riboja galimybes
Verslininkams nerimą kelia politikų noras riboti terminuotų sutarčių apimtį. Naujausiame Darbo kodekso variante nurodoma, kad pagal terminuotas sutartis įmonėje negalės dirbti daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. „Terminuotos sutartys dažnai yra susijusios su sezoniškumu ir todėl numatyti procentą, kiek darbuotojų šiaip gali dirbti, nėra protinga“, – sakė LVK prezidentas.
Jis taip pat nesupranta, kodėl yra ribojamos projektinės darbo sutartys. Naujasis Darbo kodeksas įteisina tokias sutartis, tačiau nustato, kad pagal jas gali dirbti ne daugiau kaip 10 proc. įmonės darbuotojų.
„O juk yra įmonių, kurios dirba tik su projektais. Nėra pagrindo, kodėl projektines sutartis reiktų reguliuoti griežčiau nei kitas terminuotas sutartis“, – sakė V.Sutkus.
J.Usonis teigia, kad projektinės darbo sutartys buvo sukurtos tam, kad suteiktų daugiau laisvės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau dabar jos tapo ne palengvinimais, o apribojimais.
Socialinio modelio kūrėjai siekė susitelkti ties poilsio laiko reguliavimu ir nereguliuoti darbo laiko, todėl verslininkus piktina nustatytas maksimalus darbo laikas.
Naujame projekte numatoma, kad maksimalus darbo laikas per savaitę negali viršyti 48 valandų, net jei to nori pats darbuotojas.
Kodeksas, paremtas prievarta
J.Usonis mano, kad Darbo kodekse yra per daug griežtai ribojami kai kurie dalykai, dėl kurių darbuotojai su darbdaviais galėtų susitarti ir patys.
Pavyzdžiui, pagal naują Darbo kodekso versiją, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. „Tai yra įpareigojimas, taigi įmonė turėtų išleisti darbuotojus net tuomet, jei tai padarius sustotų visa įmonės veikla“, – teigė V.Sutkus.
J.Usonis mano, kad taip atsiranda konfliktų – darbuotojams galima leisti dirbti iš namų, atsiprašyti iš darbo ar kitaip susitarti, bet kai Darbo kodekse atsiranda būtinų įpareigojimų, darbuotojai pradeda ne tartis, o reikalauti.
Naujas Darbo kodeksas darbdavius įpareigoja ir besąlygiškai mokėti už bet kokias mokymosi atostogas. „Jei darbuotojas dirba baldų gamykloje ir tuo pat metu studijuoja mediciną, tai darbdavys turi ne tik jį išleisti ir samdyti žmones jį pavaduoti, bet ir jam mokėti. Tikrai nėra balanso“, – pasipiktinimo neslėpė V.Sutkus.
Projekte panaikinta galimybė susitarti dėl baudos taikymo nekonkuravimo susitarimo pažeidimo atveju. J.Usonio teigimu, jei darbuotojui negrės jokia bauda, jam gali trūkti motyvacijos vykdyti nekonkuravimo susitarimą.
Projekte numatoma ir tai, kad verslą pardavęs asmuo atsako už darbdavio teises ir pareigas įmonės perdavimo momentu. „Tai reiškia, kad verslą pardavęs asmuo turi atsakyti už tai, ką daro jį nusipirkęs asmuo. Net sunku remiantis sveiku protu tai komentuoti“, – sakė V.Sutkus.
Kompensacijos – per didelės
V.Sutkus teigia, kad nauja kompensacijų tvarka taip pat yra nelogiška. Jis nesutinka, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Nėščiųjų apsauga V.Sutkui taip pat atrodo per didelė: „Jei Darbo kodeksas bus priimtas, darbdavys negalės atleisti net apsivogusios ar kitą nusikaltimą padariusios nėščiosios. O tokių situacijų tikrai pasitaiko.“
Seimas naująjį Darbo kodekso projektą svarstys pavasario sesijoje. Jei jam bus pritarta, Darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.
