ES ambasadoriumi Maskvoje jis buvo paskirtas tam, kad megztų glaudesnius Bendrijos ir Rusijos ryšius ir skatintų integraciją. „Dabar esame tokioje situacijoje, kad vietoje santykių mezgimo bandome susitvarkyti su savo skirtumais,“ – sakė ambasadorius.
Skirtinga pasaulėžiūra
Be akivaizdžių politinių skirtumų, iš esmės skiriasi ir Rusijos bei Vakarų pasaulio požiūriai į pamatinius ekonominius dalykus.
ES prekybos susitarimus mato kaip bendradarbiavimą, naudingą visoms šalims, todėl dar 2008 metais patvirtino naują strategiją, kuria siekiama sukurti tvarius Rusijos ir ES santykius, pagrįstus aiškiomis ir subalansuotomis prekybos bei investavimo taisyklėmis. 2012 metais diskusijos dėl naujo susitarimo nutrūko, nes nebuvo padaryta jokios pažangos.
Europos ir kitų Rytų šalių bendradarbiavimas Rusijai taip pat atrodo pavojingas. „Mes tai matome kaip naujas diplomatines ir prekybos galimybes, o Rusija – kaip geopolitinį projektą, keliantį grėsmę Rusijos įtakai Rytų šalyse“, – Amerikos prekybos rūmų organizuotoje diskusijoje kalbėjo V.Ušackas.
Siekia kontroliuoti
„ES siekia kuo platesnio ekonominio bendradarviavimo, o Rusijoje prekybos draudimai ar sankcijos yra matomi kaip savaime suprantami užsienio politikos veiksmai ir būdai limituoti Vakarų įtaką Rusijai bei jai svarbiems regionams“, – sakė ambasadorius.
Europos energetikos strategija remiansi energijos tinko integravimu, kuris sukurtų nepriklausomą ir konkurenciją energijos rinką. Tuo tarpu Rusija yra įsitikinusi, kad tai bandymas sumažinti jos įtaką energetikos srityje.
V.Ušackas teigė, kad net žodžio laisvė, kurią mes suprantame kaip būtiną kiekvienos demokratijos komponentą, Rusijoje yra laikoma grėsme režimui.
Abipusė priklausomybė
ES ambasadoriaus Maskvoje teigimu, nepaisant daugybės pamatinių skirtumų, mes išliekame vienas nuo kito labai priklausomi – prekybos ir energetikos rinkose, o taip pat sprendžiant migracijos, terorizmo bei klimato pokyčių problemas.
„Nors dėl ekonominės krizės ir sankcijų ES eksportas į Rusiją sumažėjo, bet Rusijai ES išlieka svarbiausiu prekybos partneriu“, – teigė V.Ušackas. Praėjusiais metais 46 proc. Rusijos prekybos mainų vyko su ES šalimis.
Energetikos srityje, nepaisant ES energetinės nepriklausomybės pastangų, 41 proc. naftos ir 30 proc. dujų Europos gyventojus pasiekia iš Rusijos.
„70 proc. energijos išteklių, kuriuos Rusija parduoda, keliauja į ES ir šios pajamos Rusijai yra labai svarbios“, – kalbėjo ambasadorius.
Naujo „normalu“ paieškos
Vygaudas Ušackas įsitikinęs, kad šiuos skirtumus svarbu ne pabrėžti, bet suprasti, nes, nepaisant dabartinės padėties, Rusija ir ES toliau bendradarbiauja ir turės tai daryti ateityje.
Ambasadorius teigė suprantantis, kad tai yra galios žaidimas, o dabartinė situacija labiau kenkia Rusijos ekonomikai, tačiau nemanantis, kad ES turėtų imtis griežtesnių veiksmų: „Reikia suvokti, kad tai kitokia valstybė, kitokios taisyklės. Jei kas ir gali pakeisti situaciją Rusijoje, tai tik pati Rusija.“
Akivaizdu, kad dabartinėmis sąlygomis ES ir Rusija negali normaliai bendradarbiauti ir to nebus, kol, atsižvelgiant į dabartinius konfliktus, neatsiras naujas būdas, kurį šalys laikys normaliu.
Rusiją ir ES aš dabar matau kaip du partnerius, kurie, kovodami su pasitikėjimo trūkumu ir milžiniškais skirtumais, bando surasti naują „normalu“, – kalbėjo V.Ušackas.
