„Mes išliekame budrūs ir ruošiamės ateities grėsmėms, nes kibernetinės atakos gali sukelti katastrofą mūsų elektros ar komunikacijos tinklams ir kitoms gyvybiškai svarbioms procedūroms“, – JAV senatui sakė kibernetinės saugumo tarnybos vadovas Mike'as Rogersas.
Grėsmių daugėja
M.Rogersas pabrėžė, kad, skirtingai nuo kitų karinių pajėgumų, Rusija kibernetinės kovos srityje yra tokia pat pajėgi kaip JAV. Kinija pagal savo pajėgumus yra trečioje vietoje.
„Tai yra viena iš sričių, kuriose mes privalome pripažinti, kad turime konkurentus, kurie yra tokie pat galingi ir pajėgūs kaip ir JAV“, – sakė jis.
Šiuo metu didžiausias kibernetines grėsmes kelia Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja. Teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ programas šiuo metu naudoja tik žmonių verbavimui bei programavimui, bet ji taip pat gali pradėti rengti kibernetines atakas prieš kitas valstybes.
„Rusija pajėgumais yra lygi mums. Kinija šiek tiek atsilieka, bet greitai mus vejasi“, – kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas.
Iranas investuoja į savo kibernetinius pajėgumus, todėl auga ir šios šalies kibernetinių atakų galimybė.
2014 m. Šiaurės Korėja parodė ką gali, surengusi milžinišką kibernetinę ataką prieš „Sony Pictures Entertainment“, net nuo to laiko nesiėmė naujų veiksmų.
Gali būti pražūtingos
M.Rogersas JAV sentui kalbėjo, kad labiausiai jis baiminasi „fizinio atjungimo“ tinklo, kuris yra naudojamas komunikacijai ir logistikai.
Kita didžiausia grėsmė – įsilaužimai į karinius tinklus, slaptos informacijos atskleidimas ar manipuliavimas ja.
Daugumoje karinių operacijų yra naudojama komercinė infrastruktūra, dėl to jos pažeidžiamumas yra didelis rūpestis.
„Jei pavyktų tai atjungti ar daryti įtaką oro transporto valdymo sistemoms, valdyti satelitines struktūras ar informacijos sklaidą, mes nebeturėtumėme galimybių vykdyti savo karinių misijų, net nekalbant apie ekonominius padarinius mūsų šaliai“, – kalbėjo M.Rogersas.
Paskutinės kibernetinės atakos, su kuriomis susidūrė JAV, buvo susijusios su duomenų vagystėmis ir pasiruošimu ateities puolimams.
Bijoma, kad duomenys gali būti ne tik vagiami, bet ir keičiami. „Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei jūs nebegalėtumėte tikėti tuo, ką matote. Jei nebūtų galima pasitikėti net kariuomenės duomenimis, kuriais remiantis priimami svarbūs valstybės sprendimai“, – sakė M.Rogersas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
