Seime prieš du mėnesius buvo priimta rezoliucija dėl emigracijos mažinimo. Buvo nuspręsta, kad šalyje būtina kurti instituciją, kuri būtų atsakinga už emigracijos kontroliavimą, o demografinės bei emigracijos problemos turi būti paskelbtos valstybės prioritetais.
„Kol kas visa tai yra tik skambūs žodžiai, kurių prikuriama daug, bet konkrečių veiksmų nesiimama“, – Lietuvos mokslų akademijos konferencijoje teigė akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas.
Iš šalies varo nelygybė
Lietuvoje pastebimas keistas paradoksas – šalies ekonomika auga, bet emigracijos srautai nemažėja.
Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, visa tai paaiškinama paprastai: „Ekonominiai rodikliai yra kaip temperatūra palatoje – vieni žmonės karščiuoja, kiti jau atšalę. Taip yra ir mūsų šalyje – labai didelė nelygybė“, – kalbėjo profesorius.
Duomenų apie pajamų nelygybę tarp lietuvių – mažai. „Apie tai kalbėti juk negražu“, – sako R.Lazutka.
Ekonominės nelygybės rodiklis Lietuvoje aukštas, tačiau profesorius teigia, kad realybė kur kas prastesnė – tiesiog nėra tinkamos apskaitos, reali pajamų nelygybė galėtų būti dvigubai didesnė, nei skelbiama oficialiai.
Valstybė, kurios pareiga yra pajamas skirstyti tolygiau, R.Lazutkos nuomone, to nevykdo. „Kasdien galime girdėti, kad Lietuva – pašalpininkų šalis. Bet tai netiesa – Europos Sąjungoje Lietuva pašalpoms ir išmokoms skiria mažiausią dalį disponuojamų pajamų“, – kalbėjo ekonomistas.
„Ne silpna ekonomika, o neteisingas jos vaisių perskirstymas yra pagrindinė emigracijos priežastis. Žmonės nori mažesnės nelygybės, tačiau valdžia jų norui abejinga, todėl žmonės ir išvažiuoja pas kitas valdžias“, – teigė R.Lazutka.
Paklaustas, ar naujasis Darbo kodeksas pakeis padėtį šalyje, ekonomistas atsakė trumpai: „Skurdą ir nelygybę mažina tik didesnės algos, kurios DK nėra nustatomos.“
Pralaimime konkurencinę kovą
„Labai pritariu Romui Lazutkai, bet aš matau ir kitų emigracijos priežasčių bei kovos su tuo būdų“, – sakė Seimo Migracijos komisijos narys prof. Kęstutis Masiulis.
Jo teigimu, dėl mažėjančio gimstamumo visame pasaulyje atsiranda augimo ir traukos centrai, kurie konkuruoja tarpusavyje.
„Dėl Lietuvos specialistų varžosi visas pasaulis, ir turiu pripažinti, kad mes šią kovą pralaimime“, – kalbėjo Seimo narys.
K.Masiulio nuomone, šaliai būtina strategija: „Pažiūrėję į Panamą ar Dubajų prieš 25 metus, nepatikėtumėte, kad tai tos pačios šalys. Lietuvai reikia aiškios emigracijos strategijos ir pradėti konkuruoti dėl žmonių, nes tai vyksta visame pasaulyje.“
Seimo nario teigimu, turtingoms šalims pabėgėlių nereikia. „Jos neįsileidžia bet ko, nes nėra reikalo. Aš manau, kad ir mums reikėtų rūpintis ir konkuruoti dėl specialistų, pirmiausia, dėl jau išvykusių lietuvių, o ne bandyti pritraukti bet kokių gyventojų.“
Valstybė bejėgė
Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario prof. Arvydo Virgilijaus Matulionio teigimu, emigracija – nesustabdomas procesas.
Emigruoja visi, tačiau priežastys – skirtingos. Specialistai emigruoja, nes jie reikalingi visur ir turi pasirinkimo laisvę, kiti ieško geresnių gyvenimo sąlygų ar paprasčiausiai nebeturi pasirinkimo, nesugebėdami išgyventi.
A.Matulionio teigimu, Lietuva prieš emigraciją yra bejėgė: „Nebeliko mokinukų, tik mokinio krepšelis. Sakome, kad padedame verslininkams, bet pamirštame mokytojus, menininkus, mokslininkus.
Mes nematome ateities, nebekuriame muzikos, nebestatome spektaklių – tik rengiame projektus, kurie yra puikus būdas panaudoti pinigus. O kai pinigai jau gauti, kam rūpi rezultatas.“
