Trečiadienį Seime įvyko diskusija apie oro uostų valdymo tendencijas Europos Sąjungoje (ES) ir aviacijos įtaką ekonomikai. Buvo aptarta Lietuvos oro uostų koncesija.
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigė, kad visas pasaulis orientuoja oro uostus į komercinę veiklą.
„Mes turime, infrastruktūrą, kuri ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vis labiau orientuojama į komercinę veiklą, bet valstybė turi didelių ribojimų, žiūriu į galimybes skolintis, efektyviai išnaudoti turtą ir gauti tiesioginę finansinę grąžą“, – sakė A.Šliupas.
Viceministro teigimu, koncesininkai ateina į projektus, kurie yra tiesiogiai atsiperka, tad Lietuvos tikslas – gerinti įmonės rodiklius ir rasti geriausią būdą valstybei gauti naudą.
Tuo tarpu „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas sakė, kad oro uostų susijungimas buvo puiki idėja, bet bendrovė artėja prie savo galimybių ribos.
„Tai – sėkmingai valdoma įmonė, artėjanti link savo galimybių ribų, ir koncesija – vertinga idėja. Pasiekiamumas pas mus niekada nebuvo tobulas, nesame net vidurkio Vakarų Europos pasiekę, koncesija geras būdas tam spręsti“, – tikino M.Katinas.
Suma, reikalinga oro uostam pakilti į nauja lygį – 200 mln. eurų. M.Katino teigimu, valstybė tiek suteikti negali.
„Bet tai ne pinigų klausimas, o to, kaip juos tikslingiau išleisti, privatus sektorius tai žino. Valstybė ir sukrapščiusi lėšas gali investuoti ne taip, kaip privatus operatorius“, – pridūrė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Reikia ne tik pelno, bet ir keleivių srautų didinimo
Diskusijos metu aptartas ir kitas ne mažiau svarbus tikslas – keleivių skaičiaus didinimas. Norima kelis kartus didinti dabartinį rodiklį, o tai aktualu ne tik turizmui, bet ir investuotojams.
„66 proc. verslininkų teigia, kad kelionės – labai svarbi sritis, plečiant verslą užsienyje. Jeigu Lietuva nori auginti ekonomiką, susisiekimas labai svarbu“, – sakė M.Katinas.
Lietuvos oro uostų valdybos narys Nerijus Pačėsa sako, kad pats oro uostų valdymas keičiasi iš esmės, ir oro uostai vis mažiau užsidirba iš leidimo lėktuvui nusileisti.
„Uždirba oro uostai iš keleivių srautų, kaip valstybė turime turėti patrauklias jungtis, kad verslas matytų mus kaip patrauklius“, – sakė N.Pačėsa.
Jo teigimu, valstybei sudėtinga tokius objektus valdyti.
„Valstybinė įmonė šiuo atveju tam nėra patogi, kadangi toks statusas turi daug ribojimų priimant sprendimus. Biurokratinės procedūros priimant bet kokį sprendimą yra labai ilgos, o esame rinkoje, kurioje juos reikia daryti greitai“, – teigė Lietuvos oro uostų valdybos narys.
Koncesijos projektui pritarta dar pernai
Lrytas.lt primena, kad pernai lapkritį Vyriausybė pritarė Lietuvos oro uostų koncesijos projektui, kuris padidintų Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą, būtų nuolat plėtojama šalies oro uostų infrastruktūra ir didinamas jų veiklos bei valdymo efektyvumas.
Projekte numatyta, kad visas koncesininko sukurtas turtas liktų valstybės nuosavybėje, tačiau būtų prižiūrimas ir gerinamas privačiomis lėšomis. Tokiu būdu būtų užtikrintas modernus oro uostų valdymas, šiuolaikinis keleivių aptarnavimas, geresnis komercinių zonų išnaudojimas ir aukštesnė teikiamų paslaugų kokybė.
