Rangovai trokšta kompensacijos
KVJU direkcijos ir „Strabag“ (buvęs pavadinimas „Jozef Mobius Bau Gmbh“) ginčas jau persikėlė į teismus – Vokietijos įmonė pareikalavo atlyginti nuostolius, patirtus prieš penkerius metus, kai ne jos valia, o darbų užsakovų iniciatyva buvo sustabdytas seniai sumanytas socialinis projektas – Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje statyba.
„Strabag“ atstovai įrodinėja, jog pasirašę sutartį su uosto direkcija jau buvo pasiraitoję rankoves – parengė darbo projektą, atsigabeno dalį medžiagų. Tačiau po trijų mėnesių statybininkai pasijuto it musę kandę, nes užsakovai nusprendė stabdyti statybą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tuo metu vadovavo europarlamentaro pareigų Briuselyje atsisakęs liberalas Eugenijus Gentvilas.
Statybininkams buvo paaiškinta, kad nėra pinigų. Pasikeitus įstatymams, iš KVJU direkcijos netikėtai pareikalauta sumokėti 50 proc. pelno mokestį, nors visus pinigus ji privalo investuoti į tolesnę į Jūrų uosto infrastruktūros plėtrą. Sutartis su „Strabag“ galutinai nutraukta 2014 metų pabaigoje.
Pirmosios instancijos teisme pradėtas nagrinėti KVJU direkcijos ir „Strabag“ civilinis ginčas dėl nuostolių atlyginimo šiuo metu yra laikinai sustabdytas. Ar vokiečiai pagrįstai reikalauja daugiau kaip milijono eurų kompensacijos, paaiškės, kai bus atlikta teismo skirta finansinė ekspertizė.
Pusę pelno – valstybės biudžetui
Dabartinis į teisminius ginčus įveltos KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus stebisi ankstesnės Jūrų uosto vadovybės veiksmais: „Buvo atlikti inžineriniai ir geologiniai, poveikio aplinkai tyrimai, parengtas uosto akvatorijos gilinimo techninis projektas, paskelbtas 38,5 mln. litų vertės statybų konkursas, galiausiai pasirašyta ir sutartis su nugalėtojais, o po kelerių mėnesių viskas sustabdoma“.
Po to Susisiekimo ministerija, kuriai tuo metu vadovavo liberalas Eligijus Masiulis, seniai numatytą Mažųjų laivų ir valčių prieplaukos statybos projektą išbraukė iš savo strateginių planų net iki 2020 metų.
„Strabag“, aišku, netylėjo – pateikė teismui civilinį ieškinį dėl savo nuostolių atlyginimo, todėl užvirtą košę dabar tenka srėbti, bylinėtis.
A.Vaitkus susiklosčiusią situaciją vertina ne tik kaip statybų organizavimo paradoksą: „Tokie veiksmai akivaizdžiai žalingi KVJU direkcijai, kuri yra valstybės valdoma įmonė“.
Dabar Seime dirbantis E.Gentvilas aiškina, jog jo vadovaujama KVJU direkcija kitaip elgtis negalėjo – Andriaus Kubiliaus vyriausybės priremtas prie sienos Seimas tada patvirtino Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisą, pagal kurią į valstybės biudžetą reikėjo pervesti pusę uosto pelno.
„Suteikus pirmenybę svarbesniems Jūrų uosto plėtros projektams, Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukai lėšų nebeliko“, – apgailestavo E.Gentvilas.
Sukurtas projektas – niekam tikęs
Tačiau A.Vaitkus mano, jog ir tada būta realių galimybių pradėti tokios prieplaukos statybą: „Planuota apie 10 mln. litų socialiniam objektui gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar 17 mln. litų galėjo pridėti Susisiekimo ministerija – pinigų tada buvo“.
Buvusios E.Gentvilo komandos nariai aiškina, kad ES finansinės paramos tada nesulaukta tik todėl, kad KVJU veiklos programoje Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, akvatorijos gilinimo darbai dar nebuvo numatyti.
Pasak jų, net ir pradėjus statyti valčių prieplauką, darbai galėjo įstrigti ir dėl kitokių priežasčių – KVJU direkcijos patikėjimo teise valdomame žemės sklype, kuris turėjo virsti statybviete, savo techninę bazę įsirengė kita užsienio bendrovė „PPS Pipeline Systems“, stačiusi Suskystintųjų dujų terminalą.
Maža to, vėliau paaiškėjo, kad Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos bei akvatorijos pietinėje Jūrų uosto dalyje gilinimo projektas buvo parengtas apgraibomis, neįvertinus visų aplinkybių.
Peržiūrėjus projektą, konstatuota, jog jis niekam tikęs – nuo Kuršių marių protakos molais neatitvertame motorinių valčių ir pramoginių jachtų uostelyje kasmet susikauptų apie 76 tūkst. kubinių metrų sąnašų.
KVJU direkcijos skaičiavimais, dumblu užneštai prieplaukai valyti kasmet prireiktų solidžių investicijų – apie 500 tūkst., o gal net ir daugiau eurų.
Prieplaukos idėja - nenumarinta
Abejonių dėl anksčiau parengto Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos projekto anksčiau buvo išsakę vandens sporto šakų atstovai, privačių laivelių savininkai.
„KVJU direkcija šios projekto neatsisakė – šiuo metu brandiname naujus planus, bus ieškoma papildomų finansavimo šaltinių“ – patikino A.Vaitkus.
Rengiant naują pietinių uosto vartų nuo Kaulės Nugaros salos iki Vilhelmo kanalo techninę koncepsiją, tikriausiai bus dėmesingiau įvertintos visos galimybės numatytą teritoriją pritaikyti buriuotojų, motorinių katerių ir kitokių privačių laivelių savininkų poreikiams.
Naujosios pietinių Klaipėdos jūrų uosto vartų techninės koncepcijos projektas iš dalies bus finansuojamas Pietų Baltijos šalių bendradarbiavimo per sienas programos „Marriage“ lėšomis.
Tada specialistai parinks ir tinkamiausią valčių prieplaukos vietą, suplanuos visus įrenginius.
Už perduodą žemę – vien tik pažadai
Prieš devynerius metus Klaipėdos savivaldybė už pažadą, kad valstybės lėšomis bus pastatyta nauja valčių prieplauka, geranoriškai atsisakė Jūrų uosto teritorijoje jai priklausiusio žemės sklypo. KVJU direkcija jį dabar nuomoja privačioms krovos kompanijoms.
Uostamiesčio meras liberalas Vytautas Grubliauskas neslėpė apmaudo, išgirdęs, kad klaipėdiečių ir kitų Vakarų Lietuvos regiono gyventojų seniai laukiama Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba vėl nukeliama.
„Kaip mums suprasti, kad uosto samdyti specialistai visko neapskaičiavo – suprojektavo prieplauką, kuria, pasirodo, negalima naudotis ?“ – stebėjosi KVJU direkcijai vadovavusio E.Gentvilo bendrapartietis V.Grubliauskas.
KVJU direkciją vis dar kausto susitarimas su savivaldybe už uostui perduotą žemę įrengti prieplauką mažiesiems laivams. A.Vaitkus tikisi, jog šį kartą projektuotojai nenuvils – jiems užsakytus darbus atliks laiku ir kokybiškai.
„Uostininkai įšaldė statybą jos net nepradėję, dabar teismuose kaunasi su rangovais dėl nuostolių atlyginimo. Kodėl vėl turime pasitikėti tokiais specialistais?“, – KVJU direkcijos pažadais abejoja V.Grubliauskas.
