„Tai pasityčiojimas“, – piktinosi Einaras. Praėjusių metų spalį apgadinta tvora vis dar nesutvarkyta, o susitarti su draudimo bendrove nepavyksta iki šiol.
Nesusitaria, kiek verta tvora
„Ergo Insurance“ statybos darbų neatlieka, todėl nukentėję gyventojai turėjo patys susirasti bendrovę, kuri sutvarkytų sieną, ir draudimo bendrovei atsiųsti darbų sąmatą bei dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų išlaidas.
„Radome įmonę, kuri žadėjo sutvarkyti už 4000 eurų. Paprašėme sąmatos ir visus dokumentus nusiuntėme draudimo bendrovei, tačiau jie nesutiko su tokiu apmokėjimu“, – pasakojo Einaras.
Buvo rasta kita bendrovė, pažadėjusi tvorą sutvarkyti už 2158 eurus, tačiau ir ši suma „ERGO“ pasirodė per didelė. „Paprašiau, kad jie patys įvertintų, už kiek padaryta žalos. Nuverstą tvorą jie įvertino 109 eurais“, – kalbėjo Einaras.
„Su namo gyventojams sakėme: „Tiek jau to, kiek duos tiek duos, patys prisidėsime“. Bet kai pasiūlė šimtą eurų tai nusprendėme, kad čia tiesiog pasityčiojimas“, – sakė nepatenkintas vyras.
Nežino, kiek kainuoja kranas?
Jo teigimu, „ERGO“ sutinka apmokėti tik už jau padarytus darbus, tačiau, kadangi iš karto pasakė, kad pateikiamos sumos yra per didelės, gyventojai bijo pradėti remonto darbus ir paskui neatgauti pinigų.
Einaras yra įsitikinęs, kad 109 eurai – juokinga suma už tvoros tvarkymą: „Jie gal nežino kiek kainuoja statybinio krano nuoma vienai valandai?“
Vyras teigia, kad jei bendrovė būtų pasiūliusi bent 5 ar 8 šimtus eurų, jau būtų galima kažką daryti, bet dabar – niekaip.
„Yra išversti keturi pamatiniai blokai, juos reikia atkasti, išimti, įstatyti kitus. Aš jiems sakiau – jūs man sutvarkykit visa tai už šimtą eurų, tai aš pats jums tiek dar primokėsiu“, – kalbėjo Einaras.
Pats prisidirbo
Draudimo bendrovės „Ergo“ atstovai pateikia kiek kitokią tvoros kriminalo versiją.
„ERGO“ žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigė, kad iš bendrijos atstovo gavo ne būsimų darbų sąmatą, o pasirašytą tarpininkavimo sutartį, PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus ir prašymą pervesti nurodytą sumą.
„Gavę šiuos dokumentus, draudimo ekspertai palygino juose pateikiamas išlaidas su defektiniame akte užfiksuota žala ir suabejojo, ar tikrai reikėjo atlikti darbų už 4000 eurų.
Vis dėlto, gerbiant kliento sprendimą, buvo nuspręsta iš naujo įvertinti situaciją. Deja, antrą kartą nuvykus į gyvenamųjų namų statybos bendriją, paaiškėjo, kad darbai apskritai nebuvo atlikti“, – teigė A.Pilčicas. „ERGO“ atstovas pabrėžė, kad tai – dokumentų klastojimas, už kurį gali grėsti atsakomybė, tačiau bendrovė vis dar bando su nukentėjusiais susitarti: „Paskaičiuota, kad jeigu sienutės remontas būtų atliekamas rangos būdu, t.y. samdant statybos įmonę, atlygintina suma būtų 431,97 euro.“
Ginčų kyla dažnai
A.Pilčicas teigia, kad situacijos, kai nesutaria draudikai bei nukentėję, atsiranda dėl skirtingo žalos vertinimo. Draudimo ekspertai vertina ne tik įvykio metu padarytą žalą, bet ir bendrą turto nusidėvėjimą.
„Konkrečiu atveju, atraminė sienutė buvo įrengta daugiau kaip prieš du dešimtmečius. Natūralu, kad jos nusidėvėjimo procentas yra aukštas ir žala negali būti atlyginta visa apimtimi pagal atstatymo darbų sąmatą,“ – pasakojo A.Pilčicas.
Gyventojai, nepatenkinti draudimo įmonių darbu, savo skundus gali teikti Lietuvos banko Finansių paslaugų ir ginčų nagrinėjimo skyriui.
„Nors Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. neprivalomas nei vartotojui, nei finansų rinkos dalyviui, bet dažniausiai finansų rinkos dalyviai atsižvelgia į mūsų sprendimus dėl ginčo esmės“, – teigė skyriaus viršininkė Eglė Lukošienė.
Vartotojai dėl ginčų, kylančių su draudikais, kreipiasi gana dažnai. 2014 metais Lietuvos bankas gavo 263 skundus dėl draudimo įmonių veiksmų.
2014 m. buvo patenkinta kiek daugiau nei trečdalis vartotojų reikalavimų – iš 117 priimtų sprendimų, 42 atvejais buvo pripažinta, kad teisūs vartotojai.
