Apleistas Austrijos ir Vengrijos sienos perėjimo punktas. Austrijos pusėje – Ratersdorfas, Vengrijos pusėje – Kėsegas, vienas iš didžiausių turizmo centrų vakarų Vengrijoje.
Stebėjimo punktas netoliese Austrijos Nikelsdorfo. Mažiau nei prieš šimtą metų sienos klausimas čia buvo itin aštrus – iki 1921 metų Nikelsdorfas priklausė Vengrijai. Pirmojo pasaulinio karo valstybės nugalėtojos visą Burgenlando provinciją, kurioje yra miestas, pripažino Austrijai, bet vietos gyventojai austrų kareivius pasitiko ugnimi. Krizę pavyko išspręsti tik po ilgų derybų, kai Austrija sutiko perleisti vengrams kai kuriuos rajonus.
Sudužęs stiklas sienos perėjimo punkte Austrijos Ratersdorfo ir Vengrijos Kėsego rajone. Šis sienos ruožas po Pirmojo pasaulinio karo tapo naujai susikūrusių valstybių – Austrijos ir Vengrijos – teritorinio ginčo objektu. Viena norėjo, kad jai atitektų Kėsegas, Budapeštas savo ruožtu pretendavo į Ratersdorfą. Galų gale buvo įkurta pasienio komisija, kurios sprendimas netenkino nei vienos, nei kitos pusės. Tada abi šalys sėdo prie derybų stalo ir susitarė teritoriją padalyti.
Sienos perėjimo punktas netoli Rechnico miesto, kuris buvo atimtas iš Vengrijos ir perduotas Austrijai po Pirmojo pasaulinio karo. Miestas liūdnai pagarsėjo, kai 1945 metų kovo mėnesį vietiniai aristokratai, susirinkę į vakarėlį grafienės Batthyány pilyje, nusprendė pasilinksminti ir išžudė apie 200 darbininkų žydų iš Rechnico priemiesčių. Šis nusikaltimas taip ir nebuvo ištirtas.
Upinis muitinės postas ant Prancūzijos ir Belgijos sienos Lerso miesto ribose. Ginčai dėl sienos, ėjusios tiesiai per gyvenvietės pagrindinę gatvę – iš pradžių tarp Turnė vyskupijos ir Lilio kaštelijos (šatelenijos), vėliau tarp Prancūzijos ir Šventosios Romos imperijos, dar vėliau tarp Prancūzijos ir Nyderlandų – truko nuo 1679 iki 1819 metų, kol galutinai nebuvo nustatyta siena. Didžioji miesto dalis atiteko Prancūzijai ir buvo pavadinta Lersu (pranc. Leers), o mažesnė dalis tapo Belgijos Lers Nord (Leers-Nord) miesteliu. 1986 metų rugsėjo mėnesį dviejų Lersų gyventojai susitarė laikyti savo miestus susigiminiavusiais.
Senas muitinės postas ant Belgijos ir Prancūzijos sienos Alveringemo miesto rajone – šiuo metu turistų lankomas objektas.
Austrijos ir Slovakijos sienos perėjimo punktas Kittsee miesto rajone rodo visą pasienio problemų mastą. Austrijos Kittsee miesto pagrindinė gatvė „Pressburger Strasse“ pereina į kaimyninės Slovakijos sostinės Bratislavos gatvę „Kopčianska ulica“.
Postas ant Prancūzijos ir Italijos sienos Fanghetto mieste. Siena čia buvo nustatyta XIX amžiuje, ji ne kartą keitėsi ir iki šiol yra nedemarkuota Monblano rajone.
Buvęs pasienio kontrolės postas Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje. Prancūzijos pusėje – Scheibenhardo komuna, Vokietijos pusėje – to paties pavadinimo kaimas. Siena eina Lauter upokšniu, ją nustatė Vienos kongresas 1815 metais, tačiau 1870 metais Scheibenhardas vėl buvo prijungtas prie Vokietijos (iki 1918-ųjų). Skirtingai nei daugelis kitų, šis postas nebuvo apleistas: pastate turistai gali rasti reikalingos informacijos.
Buvęs postas ant Prancūzijos ir Italijos sienos Breil-sur-Roya komunoje. Prancūzija gavo šią teritoriją 1860 metais iš Pjemonto (šiaurės vakarų Italijos regiono) – taip jai buvo atsidėkota už pagalbą kare su austrais. Galutinai siena čia buvo nustatyta 1947 metais, kada pagal Paryžiaus sutartį ji buvo perkelta keletą kilometrų į rytus.
