Kol apie tai diskutuoja ekonomistai, verslininkai ir politikai, Susisiekimo ministerija inicijuoja valstybės valdomų transporto ir ryšių sektorių įmonių grupės steigimą, kad jai pavaldžių įmonių veikla būtų efektyvesnė, o investicijų valstybei grąža didėtų.
Susisiekimo įmonių grupę ketinama įsteigti dar šiemet, o jos būsima nauda grindžiama racionalia logika – specialistų vertinimais ir ekspertų įžvalgomis.
Žingsnis po žingsnio
„Ministerija jau pernai ėmėsi konkrečių veiksmų, kad siekis įkurti transporto ir ryšių sektorių įmonių grupę, naudingą mūsų valstybei ir jos žmonėms, būtų nuoseklus procesas, pagrįstas svariais argumentais, o ne iš piršto laužtais teiginiais“, – sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
Pirmiausia buvo aptartos galimybės, kurios padėtų gerinti ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumą, išnagrinėta, koks transporto ir ryšių sektorių įmonių struktūros pertvarkymas būtų optimalus.
Vyriausybės Strateginiame komitete apsvarsčius ekspertų parengtus siūlymus buvo pritarta, kad įmonių grupė būtų steigiama pagal numatytus įgyvendinimo etapus, tad Susisiekimo ministerija iš karto ėmėsi reguliavimo srities akcinių bendrovių akcijų vertės rinkoje nustatymo procesų, parengė, su suinteresuotomis institucijomis suderino ir Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl naujos akcinės bendrovės steigimo.
Be to, Susisiekimo ministerijai dar teko parengti ir su institucijomis suderinti specialiųjų teisės aktų projektus, kad būtų galima investuoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių AB Lietuvos pašto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijas.
Šiems teisės aktams pritarusi Vyriausybė estafetę perdavė Seimui, kad jis juos svarstytų skubos tvarka.
Pažangiausia praktika
Lietuva šiuo metu aktyviai siekia įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri daro didelę įtaką globalizacijos procesams.
„Viena svarbių stojimo į organizaciją dalių – viso valstybinio sektoriaus vertinimas, jo atitikimas EBPO suformuluotiems standartams ir rekomendacijoms, – teigė Susisiekimo ministerijos kancleris T. Karpavičius. – Valstybės valdomose susisiekimo įmonėse diegti pažangiausią praktiką skatina ir būtinybė didinti jų veiklos efektyvumą bei skaidrumą.“
Pagrindinis EBPO gairių kriterijus – aiškus valstybės, kaip sektoriaus reguliatoriaus, ir valstybės, kaip įmonių savininko, atskyrimas. Vadovaujantis šiuo kriterijumi numatoma, kad transporto ir ryšių sektorių įmonių grupės korporatyvinę struktūrą sudarys akcininkas arba valstybei atstovaujanti Susisiekimo ministerija, vadovas ir jo veiklą prižiūrinti valdyba, susidedanti iš 5 nepriklausomų narių.
„Kad būtų aiškiau, paminėsiu, jog ministerija pasitrauks iš kasdienės įmonių veiklos. Ji tik formuluos konkrečius strateginius, finansinius ir kitus tikslus, bet nedalyvaus valdant verslą.
Kitaip tariant, Susisiekimo ministerijos atstovai dalyvaus akcinės bendrovės, valdančios įmonių grupę, valdyboje, kuri spręs, kaip bus įgyvendinti ministerijos nubrėžti tikslai, bet nesikiš į įmonių grupėje veikiančių bendrovių valdymą“, – paaiškino kancleris T. Karpavičius.
Tai reiškia, kad įmonėms bus suteikta autonomija, o jų valdymas bus depolitizuotas. Tai taip pat reiškia, kad įmonių valdybose įdarbinami akcinės bendrovės, valdančios įmonių grupę, darbuotojai bus aukščiausio lygio nepriklausomi savo srities specialistai, skaidriai atrinkti teisės aktų nustatyta tvarka.
Nauda – neabejotina
Susisiekimo ministerijos kanclerio teigimu, numatomos steigti įmonių grupės nauda vien anksčiau išvardintais naudingumo kriterijais neapsiribos – ji daug platesnė. Tai efektyvumas ir didėjantis pelningumas. Kas jį lems?
Viena vertus, bus galima standartizuota, efektyvesnė ir kokybiškesnė veikla, nes profesionalūs projektų vadovai ir specialistai galės teikti centralizuotas paslaugas kelioms įmonėms pagal poreikį.
Bus lengviau suplanuoti ir teikti integruotas paslaugas, pavyzdžiui, jūrų uosto ar geležinkelio klientams, nes per vieną pardavimų kanalą bus galima pasiūlyti bendrą konkurencingą kainą.
Kita vertus, konsoliduota didesne struktūra labiau pasitikės kreditoriai, todėl bus įmanoma lanksčiau pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais. Dėl to atsiras geresnės galimybės įgyvendinti tokius strategiškai svarbius valstybei projektus kaip „Rail Baltica“, daugiau investuoti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kelių transportą.
„Didesnės investicijos padės pasiekti efektyvesnę veiklą, kuri lems geresnius rezultatus. Viskas tarpusavyje susiję, ir logika čia paprasta – geri rezultatai turės teigiamos įtakos įmonių grupės akcinės bendrovės pelningumui, kapitalo grąžai ir, žinoma, didins valstybės dividendus, – neabejojo T. Karpavičius. – Įmonėse nebeliks besidubliuojančių funkcijų, todėl sumažės tiek bendrosios, tiek administracinės išlaidos.“
Susisiekimo ministerijos kanclerio T. Karpavičiaus įsitikinimu, įsteigta transporto ir ryšių sektorių įmonių grupė taps gera baze investicinei partnerystei su privačiu sektoriumi.
Finansininko įžvalgos
Žinomas šalies finansininkas Algimantas Variakojis, turintis per 20 metų patirtį finansavimo pritraukimo ir privataus kapitalo investicijų valdymo srityje, prisipažino konkrečios kuriamo holdingo struktūros nežinąs, tačiau sakė neabejojantis, kad įmonių grupės veikla bus naudinga valstybei.
Jo teigimu, jei įmonių grupė būtų kuriama kaip investicinis fondas, kuris pritrauktų nepriklausomus valdybos narius, specialistus, būtų su Vyriausybe ir politika mažiau susijęs darinys, siekiantis didžiausios naudos valstybei iš jos valdomų įmonių.
Kartu, anot jo, būtų galima išsaugoti valstybei strategiškai svarbių įmonių nuosavybę, užtikrinant būtinas socialines funkcijas ir siekiant maksimalios naudos iš įmonių, kurios gauna pelną, arba jas parduodant ar privatizuojant.
„Jei būtų mano valia, skatinčiau konkurenciją. Juk tikrai ne veltui gigantiškos pasaulio kompanijos skaldo padalinius ir skatina savo galimybes pasitikrinti rinkoje.
Esu įsitikinęs, jog teigiamus rezultatus lemtų reikalavimai, kad įmonės dirbtų pelningai, siektų kapitalo grąžos ir kad būtų apsaugotos nuo bet kokios galimos politinės įtakos.
Kita vertus, jei įmonių grupę sudarytų kompanijos, kurios disponuotų pakankamu turtu ar (ir) pajamomis, tačiau negalėtų būti privatizuojamos ar tam tikrais atvejais eiti į Vertybinių popierių biržą, bet galėtų suteikti tvirtą pagrindą įmonių grupei, su jos garantija tokioms įmonėms būtų įmanoma gauti pigesnį finansavimą“, – išsakė savo nuomonę finansininkas.
Jis paatviravo visada pavydžiai žiūrintis į užsienio šalių valdomas valstybines kompanijas arba kompanijas, kuriose valstybė turi didesnius ar mažesnius akcijų paketus.
A.Variakojui pavydu žiūrėti ir į Lietuvos įmones, kurių akcijų paketus valdo užsienio valstybių kompanijos. Jos valdomos kaip privačios įmonės.
Daugumoje jų yra nepriklausomi valdybos nariai, taip pat vadovai, kuriems įtakos nedaro tam tikros interesų grupės ir kurių siekis – generuoti grąžą, o, valstybei reguliuojant kainas, siekti skaidrumo arba sąžiningos kompensacijos.
Sėkmės pavyzdžiai
Susisiekimo ministerijos kancleris T. Karpavičius paminėjo kelis Lietuvos įmonių, susibūrusių į grupes bendrai veiklai, sėkmės pavyzdžius – koncernus „MG Baltic“ ir „Achemos grupė“.
Koncernui „MG Baltic“ priklauso 77 įmonės, kurios dirba didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos paslaugų, gamybos, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo, statybos ir telekomunikacijų srityse. 2014 m. ši įmonių grupė pasiekė istoriškai didžiausią – net 580 mln. eurų – apyvartą, o pernai, preliminariais duomenimis, ji padidėjo dar apie 10 proc.
„Achemos grupė“ yra nacionalinio kapitalo įmonė. Koncernas vienija daugiau kaip 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, kuriose dirba apie 5000 darbuotojų. Koncerno bendrovės sėkmingai konkuruoja ne tik su Lietuvos, bet ir su Vakarų Europos gamintojais. Jų produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.
„Neabejoju, kad pasiekti sinergiją tarp koncerno įmonių ir nuolat didinti jų konkurencingumą padeda sukurta darni sistema.
Pasirinkta struktūra leidžia padidinti valdymo kompetenciją, operatyviai diegti modernias technologijas, taikyti naujausius kokybės standartus ir optimizuoti investicijų planavimą.
Taip atsiranda galimybė įmonių verslo partneriams ir pirkėjams pateikti produkciją bei paslaugas už konkurencingą kainą ir kartu sukurti didesnę vertę tiek atskirų įmonių, tiek viso koncerno akcininkams“, – mano Susisiekimo ministerijos kancleris.
Vizija – reali
Pasak T. Karpavičiaus, pasimokę iš gerosios praktikos pavyzdžių galime tikėtis, kad valstybės valdomos transporto ir ryšių sektoriaus įmonės, veikdamos kartu, taip pat pasieks puikių rezultatų.
Susisiekimo sistemos įmonių grupės kūrimas jau turi tvirtą pagrindą – atlikta išsami situacijos analizė, įvardinti tikslai ir tikėtina nauda, žengti pagrindiniai žingsniai akcinės bendrovės steigimo ir kapitalo formavimo link.
Įmonių grupės kūrimas numatytas trimis etapais. Pirmiausia ketinama įsteigti naują akcinę bendrovę, kuri teiktų paslaugas visoms Susisiekimo ministerijos valstybės valdomoms įmonėms.
Antrajame etape į įmonių grupę susiburtų akcinės bendrovės, o trečiajame, Seime pakeitus reikiamus įstatymus, į grupės sudėtį įeitų ir į akcines bendroves pertvarkytos valstybės įmonės.
Pirmiausia į valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę nutarta įtraukti tokias valstybės valdomas akcinių bendrovių statusą turinčias įmones kaip „Problematika“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Smiltynės perkėla“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Detonas“, Lietuvos paštas.
Parengta bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija
