Įstatymo projekte numatytas įpareigojimas darbdaviui „imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus“ gali suteikti tvirtesnį pagrindą darbuotojams prašyti lankstesnio darbo grafiko, nemokamų atostogų ar mokamų atostogų derinimo.
Per šią savaitę Seime vykusias diskusijas buvo siūloma numatyti išimtis, kad tokio derinimo nereikėtų dėl darbo funkcijų ar veiklos ypatumų ar didelių darbo sąnaudų.
„Darbdaviai įtikino, kad, siekdamas išsaugoti gerą darbuotoją, darbdavys visada sieks padėti, tačiau negalima suabsoliutinti šios normos“, – Seime sakė socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Tačiau dauguma Seimo narių po kelių balsavimų nusprendė išimčių neįtraukti, sakydami, kad tai būtų pretekstas darbdaviui nepaisyti darbuotojų prašymų.
„Įdedamos tokios sąlygos, kurios gali būti laisvai traktuojamos (...) prasideda visiškas subjektyvizmas“, – teigė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Šis Seimo sprendimas dar nėra galutinis, jis gali būti pakeistas, kai bus balsuojama dėl viso Darbo kodekso priėmimo.
Kodekso rengėjai teigia, kad šių nuostatų įtvirtinimas rodo, jog naujasis kodeksas būtų palankus ne tik darbdaviams, bet tam tikrais atvejais ir darbuotojams. Kodekso kritikai teigia, kad daugelis kitų nuostatų mažina darbuotojų garantijas, pirmiausia dėl trumpesnių atleidimo terminų ir mažesnių išeitinių išmokų.
