JAV, Viduriniai Rytai, Vidurinė Azija, Afrika, Australija. Tai – regionai, į kuriuos plukdomi konteineriai su lietuviškais kroviniais.
Leidimus mėsos gaminius eksportuoti į JAV pernai lapkritį yra gavusios devynios įmonės. O prieš savaitę Lietuva sulaukė žinios ir iš Kinijos, kad kliūčių pieno produktų eksportui nebeliko.
Į šią milžinišką valstybę netrukus greičiausiai bus plukdomi konteineriai, prikrauti ne tik degtinės, mineralinio vandens, sausų pusryčių, bet ir sviesto, fermentinio sūrio ar pieno miltelių.
„Šiuo metu Lietuvoje išryškėjo nauja tendencija – vis daugiau vietos eksporto skalėje užima žemės ūkio produkcija.
Per uostą gabenami ne tik grūdai, bet ir mėsos bei pieno produktai į tas valstybes, kurios atsivėrė Lietuvai“, – pasakojo krovos įmonės Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
– Kokias prekes šiuo metu gausiausiai eksportuoja Lietuvos įmonės? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo V.Šileikos.
– „Mažeikių nafta“ iš mūsų terminalo eksportuoja elementinę sierą ir karštą bitumą.
Pastarasis pilamas į specialius konteinerius ir gabenamas į Australiją, kur, naudojant specialias technologijas, yra atšildomas.
Neretai į laivus krauname lietuvių pagamintus nedidelius skydinius karkasinius namus – jie plukdomi į Norvegiją.
Ypač gausiai iš Lietuvos į Kiniją plukdoma rąstinė mediena. Ją siunčia prekybos įmonės, pripirkusios medienos aukcionuose.
– O kokios įtakos krovos apimčiai daro maisto pramonės įmonių gauti eksporto leidimai?
– Konteineriai, kuriuose į Lietuvą būdavo atgabenama vaisių ar kitokių maisto prekių, anksčiau atgal buvo grąžinami tušti.
Bet pastaruoju metu į juos jau prikraunama maisto produktų – pieno, mėsos bei kitų. Akivaizdu, kad Lietuvos gamintojai atrado naujų rinkų.
Eksporto apimtis nėra didelė, bet kol kas to ir negali būti – ilgainiui ji tikrai išaugs.
– Lietuva ką tik gavo leidimą į Kiniją eksportuoti ne tik pieno produktus, bet ir veislinius galvijus. Kas juos pakraus į laivus?
– Patirties jau turi krovos įmonė Malkų įlankos terminalas. Veislinių bulių ji jau yra pakrovusi ne vieną siuntą.
Apskritai yra planų, jog iš Klaipėdos uosto į Kiniją bus plukdomi iš kitų Vakarų valstybių atgabenti veisliniai galvijai.
– Viena didžiausių terminalo klienčių – Baltarusija. Su kuo ji prekiauja?
– Dažniausiai – su Kinija. Ir šiuo metu iš Baltarusijos į Kiniją gabenama nemažai technikos – eksportuojamos milžiniškų, 250 tonų svorio krovinį galinčių patempti sunkvežimių BelAZ dalys: puspriekabės, priekabos, padangos. Pavyzdžiui, vien 3 metrų skersmens padanga sveria 4 tonas.
Pernai buvo rekordiniai metai – perkrovėme apie 60 tūkst. tonų krovinių, siunčiamų iš Kinijos į Baltarusiją.
Tačiau šiuo metu Baltarusijoje ekonominė situacija nėra gera – jų prekių srautas sumenko, todėl baltarusiški kroviniai terminale sudaro maždaug trečdalį visos krovos.
Statybų technika, traktoriai, mašinos, įrenginiai, chemijos prekės, trąšos konteineriuose – visa tai dažniausiai plukdoma į Kiniją.
Iš jos baltarusiai atsigabena vartojimo prekių – namų apyvokos daiktų, buitinės technikos, baldų, drabužių, avalynės.
Be to, baltarusiai šiuo metu įgyvendina pramonei atnaujinti skirtą programą.
Kinai jai yra suteikę nemažai paskolų, todėl baltarusiai yra įsipareigoję daug ką iš jų nupirkti.
Pavyzdžiui, baltarusiai kartu su kinais įkūrė įmonę „BelDži“, kuri netoli Minsko surenka lengvuosius automobilių „Geely“.
Visos joms skirtos dalys iš Kinijos gabenamos per Klaipėdos uostą.
Kitų Baltarusijos prekybos partnerių nėra daug. Pavyzdžiui, per mūsų terminalą baltarusiški traktoriai neseniai buvo plukdomi į Venesuelą, skystos baltarusiškos trąšos – į Australiją.
– Konteinerių terminalas – vienintelis uoste, kuriame perkraunami ypač didelių gabaritų kroviniai. Kokie jie ir kur jie gabenami?
– Vis daugiau perkrauname prekių, kurios gabenamos į Kazachstaną.
Pavyzdžiui, kazachai užsisakė jėgainių Škotijoje, kurios mūsų terminale iš laivų perkraunamos į traukinius.
Apskritai pastaruoju metu laivyba buvo smarkiai išplėtota. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių generatoriai surenkami Danijoje arba Vokietijoje, o metaliniai sparnai ir milžiniškos atramos yra gabenami iš Kinijos.
Kadangi metalas brangus, o gamyba Kinijoje – pigi, laivais atplukdoma apie 100 didžiulių vamzdžių. Mes juos perkrauname ir toliau užsakovams juos gabena traukiniai arba vilkikai.
– Gal patys pasigaminate ir kroviniams gabenti skirtų konteinerių?
– Ne, mes juos tik prižiūrime – plauname, perdažome, remontuojame. Konteinerių gamyba – kinų rankose.
Gabenimo kainos taip nusmuko, kad konteinerį iš Kinijos galima atsivežti už 450 eurų. Niekada anksčiau to nebuvo.
Prieš kokius dešimtį metų konteineris kainavo 3–5 tūkst. dolerių (dabartiniu kursu – apie 2,7–4,5 tūkst. eurų).
Įtakos konteinerių kainoms daro didelė laivybos kompanijų konkurencija.
Jos investavo į didžiulius laivus, kurie pastaruoju metu plaukioja ne visai pakrauti. Konkurencinė kova tarp šių įmonių smukdo gabenimo kainas.
Tačiau tai mūsų neguodžia, nes krovos įmonės taip pat junta spaudimą – esame verčiami mažinti krovos darbų įkainius.
