Daugiau kaip aštuonias valandas kelyje praleidęs Z.Unczorgas nebeturi kantrybės laukti, nors šią dieną eilė buvo trumpesnė negu įprastai. Laukti prie šio sienos perėjimo punkto, kuris dėl į Vokietiją keliaujančių migrantų buvo įrengtas pernai rugsėjį, jam yra tekę net po keturias valandas. Krovinius elektrinių variklių gamintojai „EBM-Papst Group“ šiuo maršrutu jis veža kasdien.
„Sunkiausia buvo praeitą vasarą, kai migrantai ėjo greitkeliu, keliaudami į Vokietiją. Buvo pernelyg pavojinga važiuoti didesniu greičiu, nes galėjai atsitiktinai juos partrenkti“, – pasakoja jis.
Tai, kas siutina Z.Unczorgą, gali pranašauti didžiulis pokyčius Europos ekonomikai, verslui ir net visuomenei, o būtent dešimtmečių senumo sistemos, kuri leido sukurti erdvę be sienų, žlugimą.
Sienos kontrolės punktus kai kuriose vietose vėl įrengė ne viena ES valstybė narė, įskaitant Vokietiją, Austriją, Prancūziją ir Švediją. Tai jas privertė padaryti didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizė Europoje – 2015 metais į Graikiją ir Italiją atvyko maždaug 1 mln. migrantų, taip pat teroristų išpuoliai ir prieš imigraciją nukreiptų judėjimų atsiradimas. Tačiau ekonominė Šengeno erdvės panaikinimo kaina būtų milžiniška, ypač dabar, kai augimas įvairiose žemyno šalyse tebėra silpnas.
Sugrįžus prie nuolatinės sienų kontrolės sistemos Europos ekonomika per dešimtmetį negautų 470 mlrd. eurų (530 mlrd. JAV dolerių) ir šis praradimų vertinimas, kaip rodo vokiečių tyrimų centro „Bertelsmann Foundation“ ataskaita, yra gana konservatyvus. Tai galima palyginti su beveik BMW dydžio įmonės praradimu kiekvienais to dešimtmečio metais.
Europos Parlamentas teigia, kad erdvė be vidaus sienų, kurioje kasmet įvyksta maždaug 24 mln. verslo kelionių, o sienos krovininiais automobiliais ar kitomis krovinius vežančiomis transporto priemonėmis kertamos 57 mln. kartų, prisideda prie ekonomikos, kurioje yra daugiau kaip 400 mln. vartotojų, augimo.
Vokietijos pramonės įmonės kliaujasi sudėtingomis, pristatymo „pačiu laiku“ grandinėmis, kuriose pasinaudojama mažesnėmis sąnaudomis Vengrijoje ir Lenkijoje. Prancūzijos prekybos tinklai aprūpinami šviežiais produktais, kurie į šiaurę gabenami iš Ispanijos ir Portugalijos. Nieko nebestebina žmonės, teigiantys, jog jie gyvena, pavyzdžiui, Belgijoje, o dirba Prancūzijoje.
Daugeliui europiečių kelionė be paso ir yra dalis to, ką jiems reiškia būti europiečiais.
Tuo metu įmonei, samdančiai vairuotoją Z.Unczorgą, patikrinimai kertant sieną reiškia didesnes išlaidas – dėl vėlavimų, sandėliavimo ir atsargų kaupimo poreikių.
Nuolatinė pasienio kontrolė sugriautų Vokietijos pramonės verslo modelį, sako „EBM-Papst“ valdybos pirmininkas Raineris Hundsdoerferis.
„Detales, kurių reikia produktams čia, Vokietijoje, surinkti, gauni pačiu laiku, – sako jis. – Štai kodėl sunkvežimiai juda be pertraukų. Jie atvyksta čia, jie iškraunami, pakraunami ir vėl išvyksta. Ir išlaidos, kurios atsirastų dėl patikrinimų kertant sieną sugrąžinimo, nėra vienintelis esminis klausimas. Svarbiausia tai, kad mes tiesiog nebegalėtume dirbti.“
Tą patį galima pasakyti apie kitas įmones, aiškina jis: „Niekas Vokietijos pramonėje, nesvarbu, ar tai būtų automobilių, prietaisų, ar ventiliatorių gamintojai, nebegalėtų išgyventi be dirbtuvių Rytų Europoje.“ Mulfingene, Vidurio Vokietijoje, įsikūrusi R.Hundsdoerferio įmonė elektrinius variklius ir ventiliatorius gamina nuo pat įkūrimo 1963 metais. Šiuo metu įmonė turi gamyklas įvairiose užsienio šalyse, įskaitant Vengriją, Slovakiją ir Čekiją. Ventiliatorių dalys, kurias veža Z.Unczorgas, buvo pagamintos Vengrijoje ir surinkti vežamos į Mulfingeną už daugiau kaip 800 kilometrų.
Ar patikrinimai kertant sieną bus taikomi ir toliau, priklausys nuo migrantų srautų. Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere‘as anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad pasų tikrinimas prie sienos su Austrija gali būti nutrauktas iki gegužės 12 dienos, jeigu kirsti sieną bandančių pabėgėlių skaičius tebebus nedidelis.
Tačiau Austrija svarsto galimybes įvesti patikrinimus greitkelyje, šalį jungiančiame su Šiaurės Italija, nes manoma, kad ateinančiais mėnesiais Viduržemio jūrą kirs tūkstančiai migrantų, ypač iš Libijos.
Tuo tarpu kol kas patikrinimai prie Austrijos ir Vokietijos sienos tęsiami.
Keturi policininkai tikrina didelį pilką furgoną. Pagal įsakymus, priimtus po teroristų Briuselyje kovo mėnesį surengtų išpuolių, du iš jų, be tarnybinių pistoletų, taip pat ginkluoti kulkosvaidžiais.
„Net neįsivaizduojate, kur kontrabandininkai slepia žmones, – sako policijos komisaras Karstenas Eberhardtas. – Pavyzdžiui, jeigu išpjauti angą sėdynės dugne ir iš priekio uždengti kokia lenta, galima paslėpti gana stambaus sudėjimo žmogų.“
Nuo sausio mėnesio, kai sienos perėjimo punktą kasdien pasiekdavo net iki 12 tūkst. žmonių, migrantų srautas pastebimai sumažėjo. Paskutinį kovo savaitgalį regiono policija sustabdė 70 neteisėtai vežtų migrantų.
Pasak Žemutinės Bavarijos pramonės ir prekybos rūmų užsienio prekybos departamento vadovo Peterio Sonnleitnerio, keletas regiono įmonių yra pasiskundusios dėl vėlavimų, tačiau kol kas visi elgiasi gana „supratingai“.
Tuo tarpu Michala Marcussen, Prancūzijos banko „Societe Generale“ pasaulio ekonomikos padalinio vadovė, sako, kad prie patikrinimų kertant sieną ekonominės kainos galiausiai būtų prisitaikyta. Tuo tarpu politinė kaina, anot jos, yra visai kitas klausimas.
„Mes ką tik išgyvenome euro krizę ir dabar atkuriame institucijas,“ – sako ji. „Geriau išsaugoti Šengeną, nes ši erdvė didina pajėgumą dirbti. Jeigu mes iš tiesų galėtume užtikrinti tinkamą sienų koordinavimą, tai žmonėms parodytų, kad mes galime atlaikyti sukrėtimus ateityje.“
Tai, be jokios abejonės, palengvintų kasdienes Z. Unczorgo keliones Europos pramonės širdyje.
„Šiandien dar ne taip blogai, – atsidūsta jis, lėtai važiuodamas per sienos perėjimo punktą. Jo laukia dar dviejų valandų kelionė, kol perduos krovinį kitam vairuotojui. – Tačiau taip būna retai.“
