Akademijos steigimą parašais patvirtino „Kauno tiltų“ bendrovės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), Kauno technikos kolegijos ir Baltijos pažangių technologijų instituto vadovai, rašo „Lietuvos rytas“.
Svarbiausias jos uždavinys – padėti studentams bei moksleiviams įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Projekto partneriai tikisi, kad „Akademija@Kauno tiltai“ atvers naujas galimybes kelių infrastruktūros modernizavimui Lietuvoje, didins inžinieriaus specialybės įvaizdį šalyje.
„Akademija@Kauno tiltai“ sieks įrodyti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir puikią karjerą žadantis pasirinkimas šalies jaunimui“, – kalbėjo bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Erdvė atsiskleisti talentams
Pasak įmonės vadovo, mokslininkai ir studentai ne visada turi tinkamas sąlygas idėjoms įgyvendinti ir teorinėms žinioms patikrinti, o „Akademija@Kauno tiltai“ leis įgyti vertingų praktinių žinių. Be to, akademija veiks kaip keitimosi idėjomis platforma, tad tobulinti žinias galės ir bendrovės darbuotojai.
„Projekto vizija atsirado matant, kad pažanga ir inovacijos kuriasi ten, kur verslas ir mokslas sujungia idėjinį bei žmogiškąjį potencialą.
Būdami rinkos lyderiai susiduriame su poreikiu pritraukti geriausius talentus, sukurti motyvuojančias darbo sąlygas, užtikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėjimą“, – kalbėjo A.Rusevičius.
Tarp numatomos „Akademija@Kauno tiltai“ veiklos – stipendijų mokslo tiriamiesiems darbams skyrimas, galimybė studentams atlikti praktiką bendrovėje „Kauno tiltai“ ir gauti vertingos informacijos iš jos ekspertų.
„Kauno tiltų“ specialistai taip pat konsultuos partnerius dėl studijų programų tobulinimo, dalyvaus įvairiuose mokslo populiarinimo projektuose, inžinerinių specialybių pristatymuose mokyklose.
Inžinierių poreikis didės
„Verslas ir aukštasis mokslas negali veikti izoliuoti vienas nuo kito. Tarp jų turi vykti idėjų, žinių, specialistų mainai. Tai neabejotinai naudinga abiem pusėms, nes verslui reikia išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurių gali pasiūlyti universitetas.
Savo ruožtu universitetui reikalingos naujausios darbo rinkos ir verslo aplinkos žinios, kurias integravus į studijų procesą gali būti užtikrinamas profesionalių ir šiuolaikiškų specialistų parengimas“, – „Akademija@Kauno tiltai“ atidarymo metu kalbėjo VGTU rektorius profesorius dr. Alfonsas Daniūnas.
Anot rektoriaus, pastaruoju metu vėl juntamas augantis susidomėjimas technologiniais mokslais ir prie to prisidėjo aktyvesnis universitetų bei verslo įmonių bendradarbiavimas.
„Per artimiausią dešimtmetį pasaulyje pritrūks inžinierių, nes šiuo metu tiksliųjų mokslų populiarumas dar nėra toks didelis, kokio tikisi darbdaviai.
Jaunimas dažnai renkasi tas profesijas, kurių studijos yra lengvesnės, o ne tas, kurios perspektyvesnės ir kurių absolventų laukia darbdaviai“, – pridūrė Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.
Jis prognozavo, kad tikrasis inžinierių trūkumas visoje Lietuvoje pasijus po kelerių metų, kai naujais specialistais rinka nepasipildys tiek, kiek jų reikia darbo vietose.
Suvokimas, kad būtent žmogiškojo kapitalo kokybė lemia viso inžinerijos, o šiuo atveju – kelių infrastruktūros sektoriaus, sėkmę, skatina rodyti iniciatyvą ir kartu su verslu eiti į priekį.
Patirties įgauna dirbdami
Didžiąją dalį „Kauno tiltų“ darbuotojų sudaro kelių, tiltų, geležinkelių, transporto, energetikos inžinieriai, kurie yra baigę Kauno technikos kolegiją ar Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Įmonė yra sukūrusi 800 darbo vietų, daugiau kaip 200 darbuotojų – profesionalūs inžinieriai.
„Labiausiai trūksta kelių inžinerijos specialybes baigusių specialistų. Šias studijas pastaruoju metu rinkosi mažiau jaunuolių, todėl po kelerių metų specialistų trūkumas dar labiau išryškės“, – kalbėjo A.Rusevičius.
Įmonės vadovas išskyrė dvi pagrindines problemas darbo rinkoje. Aukštojo mokslo įstaigos ruošia labai plataus profilio specialistus teoretikus, kuriems po to atėjus dirbti į siaurą sritį sunku pritaikyti savo žinias ir gerai koordinuoti veiklą.
Kita problema – studentams trūksta žinių, kurios srities specialistų trūkumas juntamas darbo rinkoje ir kur galima tikėtis gerai apmokamos darbo vietos.
A.Rusevičiaus nuomone, inžinerijos, technologijų mokslų padėtis Lietuvoje yra paradoksali. Nors šių specialybių absolventų įsidarbinimo rodikliai geresni, atlyginimai – aukštesni, studentai vis dėlto linkę rinktis socialinius mokslus.
Į inžinerines specialybes taip pat žiūrima nepatikliai – jos suprantamos kaip mechaninis darbas, nors išties kiekvienas veiksmas yra labai atsakingas, tikslus, kiekvienas sprendimas turi būti apskaičiuotas, įvertintas ir pagrįstas.
Programa „Akademija@Kauno tiltai“ leis studentams kartu su mokslininkais patikrinti savo teorines žinias praktiškai, įgyti vertingų praktinių žinių lankantis statybos objektuose, bendraujant su juose dirbančiais specialistais.
Studentai taip pat bus kviečiami atlikti praktikos įmonėje, galės rinktis aktualias verslui baigiamųjų diplominių darbų temas, gaus visą reikiamą informaciją. Mokymo įstaigose bus rengiami įmonėje naujai pritaikytų technologijų pristatymai.
