„Iš 102 tūkstančių Sodroje registruotų darbdavių 6763 veikė statybų sektoriuje, – dėsto „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas, – jos visos šių metų balandį buvo įdarbinusios per 85 tūkstančius darbuotojų. Jei skaičiuosime absoliučiais skaičiais, daugiausia – beveik 2700 – statybos kompanijų veikė Lietuvos sostinėje, apie tūkstantį buvo įsikūrusios Kaune, dvigubai mažiau savo verslą vystė uostamiestyje. Tačiau jei skaičiuosime, kiek statybos įmonių teko šimtui vienoje ar kitoje savivaldybėje veikiančių verslų, pavyzdžiui, Vilnius užims tik 37 vietą (6,76 statybos kompanijos šimtui įmonių), Kaunas – 27 (7,36), o Klaipėda – 19 (8,63) vietas.“
„Pažvelgę į statybos įmonių koncentracijos žemėlapį, iškart pastebėsime, kad tirščiausia statybininkų ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o apie juos, – sako „Creditreform Lietuva“ atstovas, – mat statybininkai provincijoje kainuoja pigiau nei didmiesčiuose, o kasryt atvežti juos į statomus objektus Vilniuje ar Klaipėdoje nėra sudėtinga ar brangu. Įdomu, kad gausiausiai statybos įmonių prisikūrę pajūryje. To priežastis – didelis įvairių statybos darbų poreikis prie jūros, o taip pat su sostine lenktyniaujančios nekilnojamojo turto kainos. Įtakos turi ir jūrų uostas, energetikos infrastruktūros objektai (Būtingė, Mažeikiai) bei daugybė su jais susijusių įmonių.“
Lietuvos statybos kompanijų sostine galima būtų pavadinti Telšių rajoną, kuriame šimtui įmonių tenka beveik 14 statybos kompanijų. Nedaug nuo jo atsilieka Skuodo (13,77), Klaipėdos rajono (12,15) bei Plungės rajono (11,28) savivaldybės. Iš pajūrio kurortų didžiausia statybininkų koncentracija gali pasigirti Palanga (8,72).
Itin „statybininkiškų“ rajonų daug ir apie Vilnių. Štai Molėtų rajono savivaldybė pagal statybos bendrovių gausą užima ketvirtą vietą (12,03), po jos seka Elektrėnų (9,86), Vilniaus (9,51) ir Švenčionių (9,17) rajonai. Kiek neįprasta, kad pagal statybos verslų koncentraciją nuo jų gerokai atsilieka kur kas artimesni Vilniui Trakų (8,46) ir Šalčininkų (6,84) rajonai.
Klaipėdos ir Vilniaus fone labai kukliai atrodo Kaunas. Mažesnės nei jau minėtuose miestuose nekilnojamojo turto kainos bei statybų laikinojoje sostinėje apimtys, matyt, įtakojo, kad statybinių įmonių gausa Kaune ir apie jį yra gerokai mažesnė. Pats Kaunas pagal statybos įmonių koncentraciją užima tik 27 vietą (7,36), Kauno rajonas – 17 (8,69), o Kaišiadorių rajono savivaldybė tik trisdešimt penkta (6,83).
Tačiau prasčiausia padėtis su statybiniais verslais Pagėgių savivaldybėje, kur, matyt, labiau klęsti verslai, susiję su šalimais einančia Lietuvos siena. Šimtui čia veikiančių įmonių tenka tik pusantros įmonės, užsiimančios statyba. Pagėgiams draugiją palaiko Pakruojo (2,79), Vilkaviškio (3,74) ir Širvintų (3,97) savivaldybės.
