Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas bei Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas.
– Pone Sysai, tos Darbo kodekso nuostatos apsaugo nėščiąsias, ar visgi sumažina jų teises?
(A. Sysas) Jei kalbame apie neterminuotas sutartis, tai niekas nesikeičia, visos garantijos lieka. Jei kalbame apie terminuotas sutartis arba sutarties nutraukimą darbdavio valia, tai toje nuostatoje darbdavys išreiškia valią, kad jei darbuotojas nepatinka, nesvarbu, tai vyras ar moteris, ir nori atleisti, tai prieš kelias dienas įspėja ir tuo viskas baigiasi.
Darbdavys sumoka didelę išeitinę, dėl kurios irgi kilo triukšmas, nes buvo pritarta, kad tokiu atveju reikia sumokėti 12-os vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę. Vargu, ar kas tokia nuostata naudosis. O dėl terminuotų sutarčių, tai pasibaigus terminui, jei į tą terminą pakliūva nėščia ar maitinanti moteris, ją irgi reikia atleisti.
– Jei moteris dirba pagal terminuotą darbo sutartį, tai jos teisės sumažėja?
– (A. Sysas) Reikia žiūrėti, kokio termino sutartis. Jei ji penkiems metams, tai niekas nesikeičia, bet jei gimdymas ar vaiko priežiūra sutampa su termino pabaiga, tai gali būti priežastis atleisti.
– Pone Arlauskai, čia palengvinimas darbdaviams?
(D. Arlauskas) Tam tikra prasme tai būtų palengvinimas, nes tada gali prognozuoti. Šiandien didžiausia problema yra ta, kad mama gali išeiti trims metams, o tu nežinai, kada ji grįš į darbą. Ypatingai komplikuota situacija yra tada, kai ta kvalifikuota mamytė užima labai atsakingas pareigas, o į jos vietą priimtam laikinam žmogui negali pasakyti, kuriam laikui jį priimi.
O ir mamytė nesako, nes nežino, kada gaus vietą darželyje, o gal jos vyras pakankamai gerai uždirba ir jai neapsimoka grįžti. Galvokim ne vien apie mamytę, ji irgi yra šių įstatymo pataisų įkaitė. Dabartinė situacija atbaido darbdavius priimant perspektyvias jaunas merginas, jei jie pamato, kad jos turi šeimą, bet neturi vaikų. Žinai, kad po kiek laiko reikės su ja išsiskirt, tik nežinai, kuriam laikui.
– Pone Arlauskai, tai dabar darbuotojus atbaidys. Kas iš to darbdaviui?
– (D. Arlauskas) Jei atsiranda kažkokie nenumatyti atvejai, tai mes tada prisiimam atsakomybę už 6 mėnesius sumokėti išeitinę.
– Tai dabar ne 6 mėnesiai. Ponas Sysas sako, kad 12 mėnesių.
– (D. Arlauskas) Ponas Sysas labai aiškiai išsireiškė: reikia padaryti tokią normą, kad ji neveiktų. Tai kam ją iš viso projektuoti ir įtraukti į Darbo kodeksą?
– (A. Sysas) Gali pakentėt savaitę ar dvi ir atleisti už vieną išeitinę. Yra ir toks variantas.
– Darbdaviui yra sudėtinga, jei moteris, jau būdama nėščia, ateina į darbą ir po dviejų dienų tai pasako. Tačiau turbūt negalima ant vieno kurpalio mauti visų tų atvejų ir įkaitais padaryti tuos, kurie nori dirbti?
– (D. Arlauskas) Mes Trišalėje taryboje ir su profsąjungomis praktiškai sutarėme, kad turi būti protingas terminas. Manau 6 mėnesiai yra nuo nesąžiningų veiksmų pakankamai atbaidantis terminas.
– Pone Šilėnai, koks būtų protingas variantas?
(Ž. Šilėnas) Dabar moterį bus galima atleisti išmokant 6 ar 12 mėnesių kompensaciją. Jeigu mes norim, kad nėščiosios nebūtų atleistos todėl, kad turėtų pajamų, tai tas atvejis praktiškai problemą išsprendžia. Taip pat moterys yra užkabintos per terminuotas sutartis, kurių Lietuvoje yra nedaug.
Turbūt reikia žiūrėti iš sąžiningumo perspektyvos. Jei pas jus darbe dirbanti moteris išeina motinystės atostogų, į jos vietą pasamdai kitą moterį ir sakai, kad darbo yra vieniems metams, nes po metų grįš pagimdžiusi mama ir dirbs toliau. Pasirašom terminuotą sutartį su ta moterimi, o ji tampa nėščia. Ta reiškia, kad jai irgi reikės saugoti darbo vietą.
Tokių kuriozinių situacijų gali susidaryti. Labai reikėtų rūpintis tuo, kad tos moterys, kurios tampa nėščios, turėtų pajamų šaltinį. Siūlau per šį dalyką spręsti reikalą, o ne varyti moteris dirbti, jeigu jos nenori.
– Kaip užtikrinti, kad moterys jausis saugios, žinodamos, kad išėjusios turės pajamų šaltinį?
– (A. Sysas) Turėtume eiti link Vakarų sistemos – draudimo nuo nedarbo, kuriame turi dalyvauti ir darbdavys, ir darbuotojas. Kodėl vakarietė moteris nesirūpina apie jokius įspėjimus, išeitines? Ten tokių dalykų beveik nėra. Žmogus, sąžiningai dirbęs, mokėjęs mokesčius, draudžiasi nuo nedarbo. Jei du metus padirbo Belgijoje, gali metus gauti vidutinio darbo užmokesčio išmoką ir ieškoti sau darbo. Lygiai taip pat tada, kai tampi nėščia, susilauki kūdikio.
– Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė siūlymą nustatyti „Sodros“ lubas. Pone Sysai, paaiškinkite, kodėl?
– (A. Sysas) Komitetas pritartų luboms, jei „Sodros“ biudžetas būtų kitokios situacijos. Šiandien yra 195 mln. eurų deficitas. Siūlymas nuo 10 draudžiamųjų pajamų įvesti lubas paliečia 1400 darbuotojų, o „Sodros“ netekimas – 40 mln. eurų. Jeigu kartelę leidžiam iki 5, nuostolis jau yra 100 mln. eurų. Jeigu norim įvesti lubas, turi atsirasti progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai. Taip, kaip yra kitose Vakarų valstybėse.
(Ž. Šilėnas) Dabartinė „Sodros“ sistema yra visiškai nesąžininga. Vienas žmogus į „Sodros“ sistemą gali sumokėti labai daug, kitas labai mažai, bet jie gaus labai panašias pensijas. Natūralu, kad niekas į tokią sistemą nenori mokėti. Dėl elementaraus žmogiško sąžiningumo „Sodros“ lubas jau seniai reikia įvesti. Jau prie dabartinių mokesčių daugiau uždirbantys sumoka žymiai daugiau.
Čia yra mitas, kad Lietuvoje mažai uždirbantys suneša visą biudžetą. Pavyzdžiui, pusę gyventojų pajamų mokesčio biudžeto suneša 15 proc. žmonių. Spėju, „Sodroje“ ši proporcija dar didesnė.
– (A. Sysas) Iš kur tokie duomenys?
– (Ž. Šilėnas) Suskaičiuoti.
– Pone Arlauskai, darbdaviams turbūt irgi būtų naudingiau, jei būtų „Sodros“ lubos?
(D. Arlauskas) Žiūrint, kokiems. Tai labiau stambių užsienio kompanijų, kuriose yra dideli atlyginimai, interesas. Mažoms įmonėms visiškai tas pats. Jei „Sodrai“ trūks pinigų, reiks galvoti, iš kur paimti. Tada didins kitus tiesioginius mokesčius, nukentės smulkus verslas.
Sutinku, kad neteisinga, jei moki, bet negauni. Gal pradžioje reikia kalbėti apie tai, kad reikia nuimti vadinamąsias grindis, nes turi gauti tiek, kiek sumoki.
(Ž. Šilėnas) Sąžiningumas yra pirmas argumentas. Grindys būtų kitas būdas tai pasiekti, bet nuo to „Sodrai“ prireiktų daugiau pinigų. Ponas Sysas sako, kad nėra pinigų, tai negali daryti reformų. O kada tų pinigų bus?
Kiekvienais metais biudžetas yra deficitinis. Nesvarbu, kad valdžia surenka vis daugiau pinigų, pinigų vis tiek nėra. Jei iš to užburto rato neišsikapstysim, tai po 25 metų apie tą patį diskutuosim. Normalios lubos galėtų būti nuo 1,5 – 2 tūkst. eurų, tada tai pajustų dalis realiai dirbančių žmonių. Bet kokios kitos būtų butaforija – padarome lubas iki debesų, o niekas jų negali pasiekti ir tai neveikia.
– Pone Sysai, ar tą socialinį modelį ir Darbo kodeksą ketinate patvirtinti iki rinkimų?
– (A. Sysas) Mes tikrai dirbam. Šiandien 3 valandas posėdžiavom, baigėm Socialinio draudimo įstatymą, liko keli straipsniai, pradėsim Pensijų įstatymą. Priimsim.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
