Klaipėdos uosto krovos apimtis jau pranoko Rygą. Tačiau liaupsėms dar ne laikas. Krovinių apyvartai toliau auginti bei uostui plėsti būtinos naujos investicijos.
Klaipėdos uostas, kovą pro jūros vartus į Kiniją išlydėjęs milžinišką laivą, į kurį buvo priberta 68 tūkst. tonų trąšų, dar nesudėjo visų pliusų uosto direkcijos darbų sąrašuose.
Jūroje iki 15,5 m pagilinus išorinį laivybos kanalą bei iki 15 m šiaurinę vidinio kanalo dalį, atsirado galimybė pilniau pakrauti laivus. Juoba kad ir šiaurinėje kanalo dalyje jau nustatyta leistina 13,8 m grimzlė. Uosto krovos įmonėms tai buvo išskirtinis įvykis. Tačiau dar laukia begalė darbų, iš jų svarbiausi – pagilinti Malkų įlanką ir praplatinti vartus į jūrą.
Anot Klaipėdos uosto direkcijos, svarbiausi plėtros uždaviniai – dar didesnis akvatorijos gylis ir nauji žemės plotai. Plėtrą turėtų numatyti šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas. Tai – strateginis dokumentas, kuriame numatyta ir trumpalaikė, ir ilgalaikė uosto vizija.
„Tai lyg uosto plėtros programa artimiausiems 10–15 metų. Uostą būtina plėsti – pasirengti ir papildomų krovinių, ir naujų tiekėjų srautui“, – sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras.
– Kokia šiuo metu bendrojo plano būklė? – paklausiau G.Zumaro.
– Parengti patį dokumentą – viena, bet po to jį dar reikia suderinti kone su 30 organizacijų, informuoti apie jį visuomenę. Tam sugaištama daugybė laiko. Bet jau esame parengę uosto plėtros koncepciją – atlikę maždaug trečdalį darbo.
Plane yra numatyti ir artimiausi darbai, ir tie, kuriuos reikės atlikti ateityje. Viena užduočių, kurią reikės įveikti iki 2020 metų – iki tol, kol baigsis dabartinis ES finansinis periodas – dar labiau pagilinti uosto akvatoriją, tuo pačiu – ir Malkų įlanką.
Kita užduotis – numatyti uosto plėtrą ateityje. Yra svarstomos kelios jos alternatyvos. Viena jų – šiaurinės bei pietinės uosto dalies plėtra. Suformavus jose naujas teritorijas bei padidinus uosto geležinkelio ir automobilių kelių pralaidumą, atsirastų galimybė naujiems krantinių nuomininkams pakviesti bei leistų plėstis jau esančioms krovos įmonėms.
– Malkų įlankoje darbuojasi Vakarų laivų gamykla ir Klaipėdos konteinerių, Malkų įlankos bei Kamineros terminalai. Bet jų nepasiekia didieji laivai?
– Šioje įlankoje akvatorijos gylis tėra 11 metrų. Reikia, kad jis siektų 14,5 metro. Gilinti įlanką būtina, nes tik tai padarius bus įmanoma aptarnauti didesnės grimzlės krovininius laivus. Kartu reikės įrengti ir infrastruktūrą – privažiavimo prie krantinių kelius bei geležinkelius.
Dauguma šios įlankos krantinių bus pritaikytos krovai, kitos – laivų remontui. Pastaroji veikla yra išskirtinė.
Daugiausia Klaipėdos uosto įmonės pajamų gauna iš krovos – jų dydis priklauso nuo perkrautų krovinių svorio, o direkcija – iš uosto rinkliavų. Laivų remontas duoda socialinės naudos – sukuria papildomų, gerai apmokamų darbo vietų. O įplaukos valstybės biudžetą pasiekia per dirbančiųjų mokesčius.
– Ar Baltijos jūros uostai konkuruoja tarpusavyje siūlydami laivų remonto paslaugas, ar laivybos įmonės specialiai jų atplukdo remontuoti?
– Konkurencija egzistuoja, o gera laivų remonto įmonė didina uosto patrauklumą. Jei laivui, atgabenusiam krovinį, suteikiamos ir remonto paslaugos, jo nebereikia plukdyti į kitus uostus. Tai didina pajamas.
Tačiau kol kas šių paslaugų neįmanoma suteikti visiems laivams. Tai bus galima padaryti tik pagilinus Malkų įlanką. Tiesiog šiuo metu yra per mažas įlankos akvatorijos gylis, ir iki remonto dirbtuvių negali priplaukti didesnės grimzlės laivai.
Tačiau pirmiausia reikia sutvirtinti Malkų įlankos krantines. Manome, kad, pradėjus darbus kitąmet, krantinių sienas pavyks rekonstruoti per porą trejetą metų, o tada bus pradėta gilinti ir šios įlankos akvatoriją.
– Kiek tam prireiks investicijų?
– Tai bus didžiulė investicija. Manoma, kad ji suksis apie 50–70 mln. eurų.
Bet svarbūs ir tolesni planai. Nes reikia pagilinti ne tik įlanką, bet iki 17 metrų gylio ir visą likusį kanalą. Taip pat būtina rekonstruoti ir uosto vartus – praplatinti molus.
Šiuo metu yra atliekamos viešojo pirkimo procedūros konsultantui parinkti. Jis turės parengti projektinius pasiūlymus.
Tačiau molas – išskirtinis statinys, Lietuvoje daugiau jų nėra. Nėra daug Lietuvoje ir specialistų, kurie apie tai nusimanytų.
Pernai daug laiko teko praleisti užsienyje – kalbinti ir kviesti į konkursą solidžios tokių darbų patirties turinčias įmones. Labai svarbu gauti kokybiškų paslaugų, nes naujo molo vertė bus milžiniška: tikrai sieks dešimtis milijonų eurų.
