Parodoje „Resta“ vykusioje diskusijoje, kurioje aiškintasi, kaip tinkamai reprezentuoti savo įmonę ir save, Lietuvos darbdavių konfederacijos ir „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė: „Yra verslo chamai ir yra žmonės, kurių vardai tampa prekiniais ženklais.“
Įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė pasakojo, kad kiekvienas verslininkas turi nišą, į kurią orientuojasi ir žino savo potencialius klientus. Apie tai reikėtų susimąstyti ir renkantis drabužius.
Madą diktuoja pinigai
„Tarnybinę aprangą renkamės ne dėl savęs, o dėl kliento ar susitikime laukiančio pašnekovo, dėl to savus įgeidžius reikia palikti nuošalėje“, – teigė A.Jasilionytė.
Paprastai, kuo dideni pinigai – tuo griežtesnės, konservatyvesnės aprangos tikimasi. „Šiandien dauguma mano klientų yra dirbantys informacinių technologijų sektoriuje. Dažniausiai jie renkasi puošnų stilių, nors dar prieš 10 metų apie tai girdėjau tik Los Andžele.“
Etiketo ekspertas ir Seimo narys Arminas Lydeka teigė, kad Lietuvos verslininkų įvaizdyje – milžiniškas progresas, tačiau laikas kelia naujus reikalavimus, į kuriuos verslininkai ne visuomet atkreipia dėmesį: „Pasikeitė požiūris į etiketą ir įvaizdį. Aprangos kodai liberalėja, todėl kartais per daug griežtumo irgi pakiša koją.“
A.Lydeka teigė, kad pinigai tikrai daro įtaką įvaizdžiui, tačiau tik iki tam tikros ribos: „pirmiausia pinigai reikalauja dalykiškumo, tačiau pasiekus tam tikrą ribą tampi toks galingas, kad pats gali diktuoti madas ir apranga laisvėja.“
A.Jasilionytė teigė, kad aprangai pinigų gailėti nereikia – juk iš karto matosi, kad kostiumas yra specialiai jį vilkinčiam pasiūtas: „jis ir drąsiau elgiasi, nebijo parodyti pamušalo ar kitų dalykų. Tas kostiumas tampa daugiau nei kostiumu.“
Klaidų daro ir geriausi
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigė, kad kažkuriuo metu jo karjeroje atėjo laikas, kai jis suvokė įvaizdžio svarbą, nors anksčiau jam tai nerūpėjo:
„Pašaudymų pro šalį buvo gana daug. Prisimenu, kaip prieš 20 metų lankiausi Vokietijoje, nuėjau į vieną kompaniją apsiavęs sandalus. Dabar tai skamba idiotiškai. Kai pamačiau tos įmonės atstovų veidą, supratau, kad tikrai prašoviau.“
Verslininkas teigė, kad šiandien verslininkams lengviau – yra daugybė knygų, kurias galima pasiskaityti, įvairių konsultantų. „Anksčiau viskas vyko bandymų ir klaidų arba kopijavimo metodais“, – pasakojo A.Avulis.
Partnerių visame pasaulyje turintis verslininkas teigė, kad keliaudamas suprato, jog skirtingose šalyse požiūris į įvaizdį skiriasi kardinaliai ir verta suprasti:
„Pavyzdžiui, Ukrainoje žmonės atrodo kelis kartus geriau nei jų užimama pozicija ir svarbu žinoti – jų apranga apgaulinga.Taip pat yra šalių, kuriose pro vadovą gali praeiti net nepagalvojęs, kad tai – įmonės galva“.
Ne tik išvaizda
Viešųjų ryšių konsultantas Mindaugas Lapinskas teigė, kad įvaizdis – ne tik išvaizda.
„Šis dėsnis tinka tik bezdžionėms, ten iškart pagal išvaizdą gali nustatyti, kas yra alfa patinas. Bet iš tiesų įvaizdžio esmė yra reputacija – tai, ką tu darai, o ne kaip apsirengei“, – kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas.
Jo teigimu, Lietuvoje gausu įmonių, kuriose „su kostiumais viskas gerai“, bet joms sunku dirbti, susirasti partnerių: „kai susigadini savo reputaciją, jokie kostiumėliai nepadės. Ypač bendraujant ilgiau.“
M.Lapinsko teigimu, labiau verslininkams labiau verta puoselėti savo tikrąją asmenybę, o ne bandyti susikurti nerealų įvaizdį: „Žinoma, tai brangiau ir sudėtingiau, bet tikrai labiau apsimoka.“
Biuro interjeras irgi svarbus
Bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė pasakojo, kad svarbu ne tik vadovų ar darbuotojų apranga, bet ir bendra biuro kultūra.
„Visi mūsų biurai padaryti taip, kad žmonės galėtų atsinešti pietus, visuomet yra nemokamos kavos – tai svarbu ne tik darbuotojams, bet ir įmonės svečiams.“
Diskusijos moderatorė Genė Drungilienė pastebėjo, kad svarbūs net tokie dalykai, kaip veidrodis ar batų valymo aparatas vestibiulyje: „Tiesiog jautiesi ten laukiamas.“
