Tai nelegali kasykla, kurioje šimtai vyrų ir moterų iš pelkėtos žemės kasa gintarą – fosilinius sakus – organinės kilmės mineralą, susidariusį prieš 40 milijonų metų sustingus mirusių spygliuočių medžių sakams. Benzininiais vandens siurbliais kasėjai pumpuoja vandenį į 3–6 metrų gylį, išstumdami į paviršių purvą, kuriame kartais pasimato medaus spalvos brangiojo mineralo. Sužinoję, kad artinasi nežinomas automobilis, darbininkai paskubomis susikrauna savo įrenginius į sunkvežimius ir dingsta. Mažiau kaip po penkių minučių visų pėdos jau būna ataušusios.
Ukrainoje randamas gintaras yra aukščiausios kokybės ir todėl brangiausias. Dėl šio mineralo, kuris brangs, čia vyksta tikra kova. Jau šiandien gintaro kainos artėja prie aukso kainų.
Ukrainos geologijos tarnybų vertinimu, šalyje slūgso gintaro klodai, kuriuose yra apie 15 tūkst. tonų šio mineralo (P. Gudyno ir S. Pinkaus leidinyje „Palangos gintaro muziejus“ teigiama, kad mineralogai gintarą iš pradžių laikė mineralu, nurodydami jo išskirtinę savybę – gebėjimą degti.
Vėliau, skirdami jį prie mineralų, vadovavosi genetiniu požiūriu – augaline jo kilme, nors daugelis mineralogų ir dabar tebesilaiko nuomonės, kad mineralas turi būti neorganinės kilmės. Pastaruoju metu mokslininkai sutaria, kad svarbiausia cheminė gintaro savybė yra jo rūgštis. Tai ryškiausiai išskiria gintarą iš kitų fosilinių sakų. – Red.).
Tai aukščiausios kokybės žaliava, todėl pasaulinėse rinkose jos kainos yra aukščiausios. Ukrainoje daugiau nei 80 procentų iškasamo gintaro yra grynuoliai, tinkantys papuošalų gamybai. Palyginimui, kaip teigia portalas „gazeta.pl“, Lenkijos gintaro kloduose šį kriterijų atitinka tik kas antras gintaro grynuolis.
Iškastus fosilinius sakus noriai perka pirkliai iš Kinijos, Lenkijos ir pačios Ukrainos. Eksportas į Kiniją kasmet didėja, o per pastaruosius trejus metus gintaro kainos padidėjo penkis kartus, ir dabar šios žaliavos kilogramo kaina jau siekia net 11 tūkst. dolerių.
Kasimas dėl skurdo
Apie gintaro klodus Ukrainoje vietiniai žmonės žinojo nuo senų senovės, tačiau ši medžiaga nebuvo kasama papuošalams gaminti, ji buvo naudojama kaip kuras. Tačiau skurdas, nedarbas maži darbo užmokesčiai ir padidėjusi žaliavos paklausa užsienyje paskatino žmones pradėti kasti gintarą.
Nelegali gintaro kasyba yra pelningas užsiėmimas. Kasėjas per vieną dieną gali uždirbti tiek, kiek gautų per mėnesį, dirbdamas legalų, „įprastą“ darbą, rašo leidinys.
Karas dėl gintaro Ukrainoje
Gintaro klodai vakarų Ukrainoje slūgso negiliai, tad jo gavybai pakanka turėti paprasčiausią benzininį vandens siurblį. Korumpuotos vietinės valdžios ir policijos priedangoje gintaras nelegaliai kasamas keliasdešimtyje vietų.
Kalbama, kad dėl gintaro ten vyksta tikras karas: konkuruojančios grupuotės kaunasi dėl klodų, įtakos, pinigų. Labai dažnai kasėjai susigrumia su policija, o pastaruoju metu vis įžūlesni gintaro ieškotojų veiksmai privertė prezidentą Petro Porošenką pasiųsti specialiąsias pajėgas kovai su šiuo nelegaliu verslu.
Didžiulė žala gamtai
Problema yra ne pati gintaro gavyba Ukrainoje, o tas faktas, kad jis kasamas beveik šimtu procentų nelegaliai. Preliminariais vertinimais valstybės biudžetas dėl nesumokamų mokesčių kasmet praranda šimtus milijonų eurų.
Problema taip pat yra ir šio nelegalaus verslo didžiulis neigiamas poveikis aplinkai: išdeginami ištisi miškų plotai, pažeidžiama pusiausvyra tarp požeminio vandens vakarų Ukrainoje. Be to, dėl tokio nelegalaus verslo valstybinei įmonei „Bursztyn Ukrainy“ (Ukrainos gintaras) trūksta žaliavos, ir ji priversta ją pirkti iš Lenkijos.
Parengė Leonas Grybauskas
