Kinijoje įsiplieskė skandalas, susijęs su privačiomis klinikomis, dėl kurių jau praeityje buvo gauta skundų iš nukentėjusių pacientų. Šį kartą viešumon iškilo vėžiu sergančio 21-erių metų studento istorija. Šis pagal skelbimą kreipėsi į vieną iš ligoninių, jam buvo paskirtas gydymo kursas (reklaminiai skelbimai tikino, kad tai yra „pažangiausias metodas“, gydytojai garantavo pasveikimą), už kurį teko pakloti 30 tūkst. dolerių. Gydymas – imunoterapija panaudojant dendritines ląsteles – pasirodė esąs neveiksmingas, ir pacientas po kelių savaičių mirė, rašo scmp.com.
Ligoninė, į kurią kreipėsi studentas, valstybinė (tai karo ligoninė). Tačiau, kaip vėliau sužinota, onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gydymui ji į pagalbą pasitelkė struktūras, susijusias su „Putian Medical Group“ – stambiausiu privačių Kinijos klinikų tinklu. Po paciento mirties ligoninė sustabdė darbą, įvykį tiria Sveikatos apsaugos ministerija. Šis skandalas privačioms klinikoms jau sumažino pajamas.
Į visą šią istoriją buvo įtraukta ir didžiausia Kinijos interneto paslaugų bendrovė „Baidu“, tarp kurios siūlomų paslaugų – to paties pavadinimo interneto paieškos sistema. Jos daliai tenka apie 80 proc. paieškos segmento Kinijoje. Skelbimą apie „pažangiausią metodą“ studentas rado būtent ten. Vėliau, kai gydymas nepadėjo, jis apkaltino „Baidu“, pavadinęs ją „blogio įsikūnijimu“.
Kaltinimus palaikė tiek internautai, tiek ir valdžios institucijos. Pretenzijų esmė yra ta, kad bendrovė „Baidu“ skelbia įtarimus keliančių medicinos struktūrų reklamą ir neblogai iš to uždirba. Studentui mirus buvo pradėtas „Baidu“ veiklos tyrimas – šios naujienos lėmė, kad per dvi dienas bendrovė akcijų kainos nukrito 10 procentų.
Keliaujantys gydytojai
Kinijoje šiandien veikia daugiau nei 12 tūkstančių privačių klinikų, daugumą jų kontroliuoja „Putian Medical Group“. Jų yra maždaug tiek pat, kiek ir valstybinių ligoninių. Jos turi didelę paklausą – kasmet ten gydosi šimtai milijonų pacientų.
Privačių klinikų tinklas Kinijoje atsirado palyginus neseniai. Jis pradėjo kurtis praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Putian mieste šalies rytuose. Miestas garsėjo liaudies medicinos tradicijomis ir gydytojais, kurie keliavo po šalį ir siūlė savo paslaugas.
Padėtis ėmė keistis, kai vienas iš jų – Chengas Dalianas – gavo veiksmingą vaistą nuo niežų, tuo metu paplitusios ligos (receptą jis sužinojo iš kolegos). Vaistas buvo paklausus: Chengas per dieną parduodavo jo už 200 juanių (dabartiniu kursu – apie 30 dolerių) – tai buvo kur kas daugiau už vidutinį mėnesinį biudžetininko atlyginimą. Atsirado jo mokinių, kurie vėliau, kaip ir jis pats, tapo naudos gavėjais iš privačių klinikų.
Pamažu „keliaujantys gydytojai“ įvairiose Kinijos vietose pradėjo atidarinėti savo klinikas. Iš pradžių jie specializavosi gydydamas venerines ligas. Tais laikais tokį gydymą siūlė anaiptol ne visos valstybinės ligoninės, be to, daugelis pacientų nenorėjo ten oficialiai registruotis. O privačios klinikos žadėjo, kad jų klientų istorijos liks paslaptis.
Vėliau jų veiklos sfera išsiplėtė. Jos pradėjo pasirašinėti sutartis su valstybinėmis ligoninėmis ir ėmė savo klinikose gydyti ligonius, sergančius įvairiausiomis ligomis – nuo dermatologinių iki onkologinių. Šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje privačias medicinines paslaugas teikiančių kompanijų vertė įvairiais vertinimais jau siekė kelis milijardus dolerių. Vien klinikų tinklas „Baijia“, kurį valdo Chengo šeima, šiandien kainuoja per 300 mln. dolerių. Rinka traukia investicijas iš užsienio (pavyzdžiui, prieš metus „Morgan Stanley Private Equity Asia“ investavo į „Baijia“ 38 mln. dolerių) – investicinės bendrovės CDH vertinimais naujos klinikos pelną pradeda kaupti jau po dvejų trejų metų.
Banditai su peiliais
Kartkartėmis privačios klinikos figūruodavo skandalingose istorijose. Dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje pasirodė ataskaitos, iš kurių buvo matyti, kad kai kurie gydytojai, dirbantys privačiose klinikose, pardavinėja vaistus per didelėmis kainomis, prekiauja medikamentų klastotėmis ir sveikiems žmonėms diagnozuoja ligas, paskirdami jiems nereikalingas procedūras ir net operacijas. Žinomi atvejai, kada jie moterims primygtinai siūlė darytis abortą, kai šios visiškai neketino to daryti.
Medicininių paslaugų brukimo praktika paplito. Vienas iš metodų, kaip papasakojo šaltinis, buvo toks. Į kliniką vežamam žmogui iš karto priskirdavo lydintį asmenį, kuris nesitraukdavo nuo potencialaus kliento, gąsdindavo jį ligos (kurios galėjo ir nebūti) pasekmėmis ir trukdė jam viską pačiam apmąstyti.
Tam tikru mastu kritiką privačių gydytojų adresu palaikė ir valdžios institucijos: paskutinio dešimtmečio pabaigoje KLR sveikatos apsaugos ministerija pavadino Chengo pasekėjus „sukčių gauja“. Tačiau pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje valdžia priėmė ne vieną nutarimą, skatinantį privačių klinikų veiklą, be to, leido joms savarankiškai nustatyti savo paslaugų įkainius (iki tol juos nustatydavo valstybė).
Privačių klinikų populiarumą didino plataus masto reklaminė kampanija. Spaudai tokie reklaminiai skelbimai buvo reikšmingas pajamų šaltinis. 2010 metais, kada vienas iš provincijos laikraščių paskelbė pacientų skundus vietine ligonine, ši atsikeršydama nebedavė jam reklamos ir suorganizavo pačios redakcijos užpuolimą. Į redakcijos pastatą įsiveržė peiliais ir kirviais ginkluoti banditai, kuriems vadovavo tos pačios ligoninės vyriausiasis gydytojas. Jie sudaužė techniką, sužeidė keletą reporterių ir pabėgo prieš pasirodant policijai.
Reklamos davėjai
Medicininių paslaugų reklama interneto paslaugų bendrovei „Baidu“ tapo vienu iš svarbiausių pajamų šaltinių. Bendrovės „Jefferies Hong Kong“ vertinimu, iš reklamos „Baidu“ gauna nuo 20 iki 25 proc. pajamų. Šie skaičiai atitinka oficialius 2014 metų duomenis, kurie rodo, kad privačios medicinos kompanijos už reklamą bendrovei „Baidu“ sumokėjo apie 10 mlrd. juanių (apie 1,5 mlrd. dolerių).
„Baidu“ ir „Putian Medical Group“ santykiai ne visada klostėsi puikiai. Kadaise bendrovės susikivirčijo dėl reklamos įkainių. Klinikų tinklas pareiškė, kad įkainiai yra per dideli ir paskelbė boikotą „Baidu“. Bet vėliau konfliktas buvo sureguliuotas.
Dabar bendrovė „Baidu“ tvirtina, kad griežtai tikrina parduodamą reklamą (pasak jos atstovų, vien 2015 metais buvo atsisakyta viešinti net 30 mln. nesąžiningų medicininių skelbimų). Tačiau neseniai bendrovė pateko į kitą skandalą, susijusį su reklama. Tuokart paaiškėjo, kad vienos iš „Baidu“ tarnybų – „Tieba“ – forume ji pardavinėjo administratorių teises (grupėse, kuriose buvo aptarinėjami vieni ar kiti susirgimai) žmonėms, kurie tuo naudojosi privačioms klinikoms reklamuoti.
Tuo tarpu valdžia, atrodo, nori pasinaudoti situacija kaip dingstimi interneto ir ypač paieškos sistemų kontrolei sugriežtinti. Valstybinis laikraštis „Global Times“ po studento mirties pareiškė, kad tinklo reguliavimas Kinijoje nepakankamai efektyvus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kita paieškos tarnyba – „Qihoo 360“, nelaukdama įspėjimo, nutraukė medicinos paslaugų reklamavimą, sakydama, kad tai buvo padaryta vartotojų saugumo labui. Tačiau kai kas tame poelgyje įžiūrėjo viešųjų ryšių triuką, kuriuo siekiama pagerinti savo įvaizdį ir pritraukti kitų reklamos davėjų, kuriuos pastarojo meto įvykiai galėjo atbaidyti nuo bendradarbiavimo su „Baidu“.
Parengė Leonas Grybauskas
