Savivaldybė tikina sauganti teritorijas, kurių atseit trūks plyš reikia vilniečiams – juk kur jie išleis vaikus pažaisti, kur patys išeis pasivaikščioti, jeigu aplink bus vien savininkams sugrąžinta žemė, į kurią nebus galima nė kojos įkelti?
Todėl savivaldybė neseniai sugalvojo, kaip tam užkirsti kelią. Valdžia įvairiais būdais skatins daugiabučių bendrijas, kurios suformuos ir įteisins sklypus aplink savo namus.
Žada skatinti bendrijas
Kad privatiems asmenims grąžinama žemė, kuri dabar naudojama visuomenės poreikiams, savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis pasitarimuose prakalbo balandžio viduryje.
Iš pradžių valdžia ketino susitikti ir tartis su NŽT ir bendruomenių atstovais, bet vėliau apsigalvojo.
Vienas prašęs neskelbti pavardės savivaldybės atstovas tikino, kad vėlesniuose pasitarimuose rastas būdas, kaip užkirsti kelią šiam procesui. Tam daugiabučių gyventojus reikia skatinti kurti bendrijas.
Savivaldybė teiks pagalbą formuojant sklypus aplink daugiabučius. O kai gyventojai įteisins žemę aplink namo teritoriją, jos nebebus galima grąžinti.
Miesto plėtros departamentui netgi nurodyta įforminti kuo daugiau žemės sklypų. O juos įteisinusios teritorijas aplink namus tvarkančios bendrijos bus visapusiškai skatinamos.
Tokioms bendrijoms netgi gali būti anksčiau suremontuoti įvažiavimai, kiemai.
Paskatinimas žemę sugebėjusioms užimti bendrijoms dokumentuose bus reiškiamas taip: „Skirti papildomų balų.“
Beje, savivaldybė taip susirūpino žeme ne tik todėl, kad nebūtų atimtos vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės.
Tuo pagąsdinus namų bendrijas, o šioms suformavus sklypus aplink daugiabučius, jų gyventojams kartu bus užkraunama našta patiems tvarkyti teritorijas.
Savivaldybei esą liks daugiau lėšų ir pajėgų bendrosioms erdvėms tvarkyti.
Vaikams vietos nebeliks?
Pavyzdžiai, kai Vilniuje grąžinta žemė, kurioje buvo vaikų žaidimo ar krepšinio aikštelės, parkai, jau skaičiuojami dešimtimis.
Štai Verkiuose, Popieriaus gatvėje, grąžinti žemės sklypą, kuriame buvo vaikų žaidimo, krepšinio aikštelės, įpareigojo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Ir nedelsiant – per tris mėnesius.
Toje vietoje buvo Turniškių rėžinis kaimas.
Teismui pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad prie dabar Popieriaus gatvėje stovinčio daugiabučio 3270 kvadratinių metrų sklypas neužstatytas. Vaikai gali žaisti ir kitur.
Po ilgo bylinėjimosi grąžintas ir 3344 kvadratinių metrų sklypas, nors jis – neįgaliųjų vaikų darželyje „Lakštingala“ Valakampiuose.
Leido iškirsti visą parką
Pilaitės bendruomenės pirmininkei Janinai Gadliauskienei labiausiai gaila Salotės gatvėje gyventojų rankomis sukurto parko, kurį užsimojo sunaikinti žemę susigrąžinęs savininkas.
Statant Pilaitę toje vietoje buvo įsikūrusios statybų įmonės. Aikštelėje buvo išrikiuoti statybininkų vagonėliai, technika. Ilgai ši teritorija kentėjo užversta visokiu laužu.
Kai aktyvūs bendruomenės nariai šį plotą užsodino medžiais ir krūmais, sutvarkė aplinką, valdininkai parką grąžino į privačias rankas.
J.Gadliauskienė patikino, kad NŽT, grąžindama miesto žemę, nekreipė dėmesio į planus, neinformavo vietos bendruomenės.
„Tikėtina, kad ši tarnyba apie grąžinamos žemės panaudojimą visuomenės poreikiams netgi nesiteikė susirinkti informacijos. Nusprendė ir atidavė, o visa kita – ne jų reikalas“, – tvirtino Pilaitės bendruomenės vadovė.
Aktyvistai ne tik sutvarkė niekam tuo metu nereikalingą teritoriją, bet ir pasiekė, kad savivaldybė parengtų ir suderintų specialųjį planą.
Atrodė, kad savivaldybė pritarė sumanymui toje vietoje kurti parką ir tinkamai įvertino gyventojų pastangas.
Tad Pilaitės gyventojams buvo visiškai nesuprantama, kodėl savivaldybė paskubėjo išduoti leidimą vieno sklypo savininkui iškirsti medžius ir krūmus.
Kaip aiškino valdininkas, sklypo savininkas suprato, kad gali iškirsti visą parką.
Vietos poilsiui nebeliko
J.Gadliauskienė prisiminė ir kitą atvejį Pilaitėje, kai NŽT grąžino miesto teritoriją žemės savininkams nederindama savo veiksmų su savivaldybe.
Teritorijoje tarp Pilaitės prospekto, Tolminkiemio, Įsruties ir M.Mažvydo gatvių savivaldybė planavo įrengti parką. Gyventojai tik džiaugėsi, nes namai toje vietoje sugrūsti, jų vidiniai kiemai panašūs į šulinius.
Viename sklypų šalia daugiabučių buvo numatyta įrengti didelį parką su pasivaikščiojimo takais, žaidimo aikštelėmis.
Tačiau NŽT, nepaisydama savivaldybės planų, tą žemės sklypą grąžino savininkams.
Įteikė skundą prokurorams
Žolyno gatvėje paversti gyvenamųjų namų kvartalu buvo užsimota futbolo stadioną. Savivaldybė ir šį kartą stojo skersai kelio. Ji praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.
Rašte prokuratūrai savivaldybė šešėlį metė ant NŽT, kuri sklypą valdo patikėjimo teise. Vilniaus valdžia teiravosi, kaip atsirado dokumentai, leidę keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą – padalinti stadiono sklypą į du žemės sklypus ir viename jų planuoti gyvenamųjų namų statybas.
Savivaldybė prokurorų paprašė ištirti ne tik NŽT, bet ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmus įgyvendinant detaliojo plano sprendinius.
Savivaldybė pareiškė sieksianti, kad šioje teritorijoje išliktų viešas sportui skirtas stadionas, o ne daugiabučių namų kvartalas.
Pralaimėjo kelias bylas
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė patvirtino, kad skatinant bendrijas įteisinti teritorijas aplink daugiabučius siekiama apsaugoti visuomenės poreikiams skirtus sklypus.
Be to, neįteisinusios valdų bendrijos negali tvarkyti, remontuoti ar renovuoti namų.
„Ne mes tai pradėjome. Tokią praktiką suformavo teismai“, – aiškino R.Rudukienė. Savivaldybė yra pralaimėjusi ne vieną bylą, kai nutarė negrąžinti žemės.
Užkliūva rėžiniai kaimai
NŽT tvirtinimu, viena pagrindinių priežasčių, trukdančių atkurti nuosavybės teises, yra laisvos žemės trūkumas rėžinių kaimų ribose.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė dar nepateikė visos prašomos informacijos apie galimybę suprojektuoti laisvus žemės sklypus rėžinių kaimų ribose.
Dabartinėje Vilniaus teritorijoje kadaise buvo daugiau nei 60 rėžinių kaimų. „Pašilaičiai, Fabijoniškės, Pilaitė – tai buvę rėžiniai kaimai. Kaip ten grąžinti žemę, jeigu pastatyti namai?“ – stebėjosi R.Rudukienė.
Dar likę šimtai hektarų?
NŽT dėl to, kad grąžinama žemė, kurioje buvo vaikų žaidimo aikštelės ar parkai, kaltę vertė savivaldybei.
Nes NŽT sprendimą atkurti nuosavybės teises priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Suprask: savivaldybė teikia informaciją apie laisvą žemę, o NŽT ją grąžina.
„Vienas juridinių pagrindų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas“, – aiškino NŽT atstovai.
Savivaldybė perkando šią tvarką ir dabar dėl sulėtėjusio žemės grąžinimo proceso sostinėje skundžiasi jau NŽT. Ši įstaiga Vilniaus valdžią kaltina tuo, kad ji nesuformuoja pakankamai sklypų nuosavybės teisėms atkurti.
O sklypų, NŽT atstovų tvirtinimu, sostinėje likę pakankamai. Jų yra ne dešimtys, o šimtai hektarų, tad nuosavybės teises į žemę būtų galima atkurti visiems.
3775
Tiek piliečių Vilniuje neatkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Juda vėžlio žingsniu
Žemės grąžinimo procesas Vilniuje praėjusiais metais gerokai sulėtėjo. Pernai priimti vos 322 sprendimai atkurti nuosavybės teises.
Tačiau ir šių vilniečių negalima vadinti laimingaisiais, mat jie atgaus tik nedidelį tėvų ar senelių turėtą žemės lopinėlį. Už visą žemę valdžia nežinia kada atsiskaitys.
2014 metais žemės grąžinimo procesas buvo trumpam įsibėgėjęs. Tada buvo priimti 1524 sprendimai (2013 metais – 989, 2012 metais – 696).
