Apie Baltijos tigrę: estiškas būdas užkurti ekonomikos variklį

Didesni atlyginimai ir ekonominė gerovė, kokios lietuviai gali pavydėti – ekspertai neretai beda pirštą į Estiją, šalį, kuri nepriklausomybę atgavo tuo pat metu kaip ir Lietuva, tačiau tapo ryškia Baltijos šalių žvaigžde.

Estai neieškojo praeities vaiduoklių, o darbo santykius įtvirtino tokius, kad jie skatintų įmones plėstis ir kurti darbo vietas, o gyventojus – dirbti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Estai neieškojo praeities vaiduoklių, o darbo santykius įtvirtino tokius, kad jie skatintų įmones plėstis ir kurti darbo vietas, o gyventojus – dirbti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Estijos komercijos rūmų Lietuvoje vadovas Robertas Juodka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Estijos komercijos rūmų Lietuvoje vadovas Robertas Juodka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 10, 2016, 8:18 AM, atnaujinta May 26, 2017, 2:32 AM

Minimali alga Estijoje siekia 430 eurų, o Lietuvoje – 350 eurų. Skaičiuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio skirtumai šalyse dar didesni ir atotrūkis vis auga. Antai vidutinė alga Estijoje jau perkopė 1100 eurų, o Lietuvoje siekia 756 eurus, neatskaičius mokesčių.

Šioje šalyje darbo santykiai labiau pagrįsti gera valia ir darbdavio bei darbuotojo abipusiu pasitikėjimu. 2009 metų viduryje įsigaliojęs naujas Darbo sutarčių įstatymas yra paprastas, aiškus ir lankstus. Dėl daugelio dalykų patikėta susitarti patiems darbuotojams ir darbdaviams.

Sumažino nedarbą

Estai neieškojo praeities vaiduoklių, o darbo santykius įtvirtino tokius, kad jie skatintų įmones plėstis ir kurti darbo vietas, o gyventojus – dirbti.

Tad bandomasis laikotarpis Estijoje yra keturi mėnesiai, o darbdavys gali atleisti darbuotoją, jeigu jis nekompetentingas arba jam trūksta kvalifikacijos, taip pat dėl ligos, kuri ilgą laiką neleidžia šiam atlikti savo darbo.

Estijoje įmonės gali samdyti darbuotojus pagal terminuotas arba projektines darbo sutartis, net ir įprastam darbui, pavyzdžiui, dėl sezoniškumo arba vykdant labai didelį užsakymą. Terminuota sutartis gali trukti iki 5 metų ir gali būti pratęsta iki 10 metų.

Be to, verslui leidžiama laikinai, iki trijų mėnesių, sumažinti atlyginimą darbuotojams, jeigu įmonės gamybos apimtys sumažėjo. Tiesa, turi būti mokamas bent minimalus atlyginimas.

Iki 5 metų vienoje įmonėje dirbantį darbuotoją galima atleisti įspėjus prieš mėnesį ir išmokėjus vieno mėnesio kompensaciją. Tad Estija tapo viena patraukliausių šalių verslui visame regione. Tai rodo ir plūstelėjęs tiesioginių užsienio investicijų srautas.

Rezultatas – šiuo metu Estijoje nedarbo lygis siekia vos 6,4 proc., o šalis pradėjo darbuotojų viliojimo kampaniją Ukrainoje, iš kurios tikisi pritraukti IT ir kitų sričių profesionalų.

Prisitaiko prie rinkos sąlygų

„Akivaizdu, kad toks Darbo sutarčių įstatymas Estijoje atitinka šiuolaikinės rinkos sąlygas. Jame preziumuojama, kad darbdavys ir darbuotojas elgsis sąžiningai ir paliekama daug laisvės susitarti. Jeigu susidaro sudėtinga ekonominė situacija, įmonė turi galimybę išsaugoti darbo vietas ir kartu sumažinti sąnaudas. Jeigu gamybą reikia padidinti – sprendimas yra terminuotos sutartys. Tokio darbo santykių reglamentavimo įtaka matoma ir ekonomikoje“, – sako Estijos komercijos rūmų Lietuvoje vadovas Robertas Juodka.

Pasak jo, rinkoje seniai nebėra darbdavio diktato, atvirkščiai – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas suteikia jiems galimybes kelti savo sąlygas, dirbti daugiau ir užsidirbti, o darbo santykių reglamentavimas tai skatina.

Estijoje darbdaviui ir darbuotojui susitarus galima dirbti iki 52 valandų per savaitę, vidurkį skaičiuojant 4 mėnesių laikotarpiui. Toks pats reglamentavimas galioja ir suminei darbo laiko apskaitai, kurios laikotarpis, vėlgi darbdaviui ir darbuotojui susitarus, gali būti pratęstas iki metų.

Įmonės už viršvalandžius įsipareigoja atsilyginti papildomu laisvu laiku, nebent darbdaviai ir darbuotojai susitaria, kad bus išmokėtas papildomas atlyginimas.

Priviliojo investuotojų

Estijos keleivių pervežimo bendrovės „Lux Express“ padalinio Lietuvoje Verslo plėtros vadovas Janno Ritsbergas Lietuvoje gyvena jau dvejus metus. Įmonė Lietuvoje samdo vietinius darbuotojus, taip pat vairuotojus.

„Esminis skirtumas, kurį pastebiu, tai požiūris į įmonės ir darbuotojo santykius. Estijoje abi pusės turi savo interesų ir abi pusės vienodai supranta įsipareigojimus. Ne tik darbdavys gali atleisti darbuotoją, bet ir darbuotojas gali „atleisti“ darbdavį. Dėl daugelio dalykų galime laisvai susitarti ir tai yra abiejų interesas“, – sako J. Ritsbergas.

Pasak jo, jeigu Estijoje darbdavys ateina pas darbuotoją ir praneša, kad jo netenkina darbo rezultatai, darbuotojas tai priima labai rimtai. Žmonės susėda ir pasitaria, kaip geriausia išspręsti problemą. Galbūt su darbuotoju verta atsisveikinti, o gal pasiūlyti kitas funkcijas.

Lietuvoje tai nėra pakankamas motyvas atleisti darbuotoją, nors dėl to kenčia verslas, o įmonė negali pasamdyti kito, labiau tinkančio žmogaus.

„Kuriame naują darbo kodeksą ir turime galimybę pasinaudoti kaimynų pavyzdžiais, kurie yra veiksmingi. Manau, kad sutvarkę darbo santykių reglamentavimą, turime potencialo tapti verslo plėtros lyderiais regione ir būtent tai turėtų būti mūsų tikslas. Daugelis verslininkų yra pasirengę kurti darbo vietas Lietuvoje, jeigu reguliavimas būtų palankesnis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas 2015 (140 šalių):

– Darbo rinkos efektyvumas: Estija – 15, Lietuva – 53

– Darbo santykių lankstumas: Estija – 13, Lietuva – 102

– Darbuotojo priėmimo ir atleidimo praktika: Estija – 13, Lietuva – 120

– Atleidimo iš darbo sąnaudos: Estija – 50, Lietuva – 109

– Socialinės garantijos, neskatinančios dirbti: Estija – 47, Lietuva – 123

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.