Dauguma pasaulio slidžių, prieš sliuokdamos nuo kalno, savo kelią pradeda Ukrainoje, Mukačevės mieste įkurtame fabrike. Gamyklą čia atidarė verslininkas iš Austrijos Fisheris Sportsas.
Europa -ateitis
Kvalifikuotiems darbuotojams Ukrainoje F.SPortsas moka aštuonis kartus mažiau nei darbininkams Austrijoje. Pasirašius laisvosios prekybos sutartį, fabriko darbas taps dar pigesnis, nes nebereikės mokėti muitų už įvežamas medžiagas ir eksportuojamas prekes.
Vakarų standartais darbo užmokestis čia atrodo nesąžiningas, bet fabriko darbuotojai, kurių yra 1500, darbą mato kaip didžiulę galimybę. Ukraina – viena skurdžiausių šalių, kurios ekonomika vienam gyventojui per metus generuoja vos 3,1 tūkst. dolerių pajamų.
„Europa yra mūsų ateitis“, – sakė vienas fabriko darbuotojas. Tačiau Ukrainos ateitis – miglota.
Šalis stagnuoja
Ukraina kenčia dėl priešiškų santykių su Rusija bei nacionalizmo, kuris grasina pakenkti ir šalies bendradarbiavimui su Europa. Nyderlanduose įvykusiame referendume du trečdaliai gyventojų pasakė, kad valdžia turėtų mažiau remti Ukrainą.
Ir nors F.Sportsas bei keletas kitų verslininkų nusprendė dalį savo verslo perkelti į Ukrainą, tai labiau išimtis, o ne tendencija. Daugelis kitų įmonių vis dar skeptiškai žiūri į plėtrą šioje posovietinėje valstybėje.
Neaišku, kaip Ukrainai atsilieps laisvosios prekybos susitarimas su Europos Sąjunga. Kol kas pagyvėjimas jaučiamas tik vakariniame Ukrainos pakraštyje, netoli Lenkijos sienos. Gilyn į rytus verslininkai nesižvalgo.
„Turėsime periodiškų sėkmės istorijų, tačiau dar per anksti pavadinti tai šalies sėkme“, – teigė ekonomistas iš Kijevo Tymofijus S. Mylovanovas.
Jis pasakojo, kad Ukrainos ekonomika vos auga ir ją nuolat stabdo žemas produktyvumas bei šalyje paplitusi korupcija. Prireiks daug laiko, kad prekybos sutartis galėtų padėti Ukrainai išbristi iš skurdo.
Ilgas kelias iki susitarimo
Prekybos sutarties tarp Ukrainos ir ES kelias – ilgas ir pilnas neramumų. 2013 m., prezidentui atmetus ES pasiūlymą, daugybė žmonių išėjo į gatves. Šie protestai virto Maidanu, o jis – prezidento atsistatydinimu.
Nauja vyriausybė susitarimą pasirašė 2014 m. kovą, tačiau iškart po to Krymas buvo užimtas Rusijos, o šalies rytuose užsiplieskė karas.
Kol prekybos sutartis tarp ES ir Ukrainos pradėjo galioti, dauguma gyventojų buvo tokie išvarginti neramumų ir karo, kad skirtumo net nepastebėjo.
Tačiau Mukačevės fabrikas suteikia viltį, kad integraciją į Europą gali būti sėkminga. „Ukraina turi viską, ko reikia investicijoms“, – sakė fabriko direktorius Vasylis Ruabychas.
Netoli Lvivo įsikūrė ir kita užsienio kompanija. Prancūzijos „Nexans“ išsinuomojo žemės sklypą, į kurį planuoja investuoti beveik 5 milijonus JAV dolerių ir atidaryti fabriką, kuriame dirbtų 2 tūkst. žmonių.
„Nexans“ konkurentas, Vokietijos įmonė „Leoni“ jau turi gamyklą Ukrainoje, kurioje gamina mašinų detales. Ir Japonijos automobilių pramonė žengia į Ukrainą – „Fujikura“ pažadėjo, kad per tris metus atidarys čia fabriką, kuriame įdarbins 3 tūkst. ukrainiečių.
Yra ir kita pusė
Tačiau laisvosios prekybos sutartis turi ne tik pliusų.
Su vietine produkcija pradėjus konkuruoti Europos gamintojams,baiminasi, kad net kukliausių prognozių, jog Ukrainos ekonomika šiais metais augs 1 proc. , nepavyks įgyvendinti.
Be to, sutartyje nustatyti griežti reikalavimai Ukrainos ūkio produktų eksportui, nors agrokultūra – viena Ukrainos stiprybių. Kvotos medaus eksportui tokios mažos, kad bitininkai jas išnaudojo per pirmas šešias metų savaites.
„Jei Ukraina turi bent kažkokios vilties, ji susijusi su agrokultūra“, – sakė ekonomistas Ivanas Tchakarovas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
