Vilniaus apygardos administracinio teismo skelbimų lentose mirga informacija apie bylas, kuriose atsakovė – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Projektų finansavimą praradę įmonės ar ūkininkai dar bando griebtis šiaudo ir įrodyti, kad NMA – neteisi.
Ieškovai vieni su kitais kalba ir apie tai, kad jų projektus žlugdo smulkmenos – neesminės klaidos. Bet už jas baudžiama tik todėl, kad išseko paramos pinigai.
Tik nevėluokit. Ir pernai, ir užpernai NMA siuntė šį signalą ir mažesnėms, ir didesnėms įmonėms, kurios knebinėjosi prie ES lėšomis finansuojamų projektų.
Daugybė priežasčių tų projektų sumanytojams trukdė dirbti taip, kaip pridera. Vieniems kiaulysčių iškrėtė rangovai, kitiems – vagys, treti pridarė sunkiai ištaisomų klaidų. Visa tai projektų sumanytojams kainavo daugybę nemigo naktų.
Visa bėda, kad parama, kuri kaime besidarbuojančius žmones pasiekia iš Lietuvos kaimo plėtros programos krepšio, įpareigoja nė per nago juodymą nenukrypti nuo projektų. Pro tikrintojų akis vėliau neprasprūsta jokia smulkmena. O jos tampa dingstimi apkarpyti ar net visai atimti paramą.
Statė pramogų centrą
Visi priekaištai, kurie ėmė lįsti lyg yla iš maišo bebaigiant projektą – dirbtiniai. Tuo įsitikinęs Leonardas Pakalnis. Pastaruoju metu jis gyvena rūpesčiu, kaip rasti bendrą kalbą su NMA ir neprarasti projektui jau skirtų paramos pinigų.
Zarasų rajono Dusetų seniūnijoje, Kuikių kaime poilsio ir pramogų centrą jo bendrovė „Country relax“ pradėjo statyti 2013-aisiais. Pagal verslo planą, ši įmonė nuo pernykščio rugsėjo turėjo teikti įvairias paslaugas: priimti svečius, atverti jiems sporto aikštynus, atrakcioną, nuomoti baidares, pirtį, pagal Lietuviškas tradicijas kepti duoną.
2013-aisiais buvo pasirašyta ir paramos sutartis su NMA. Įmonei lėšų buvo numatyta skirti pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pagal sutartį, šiam projektui teikiama ES parama turėjo siekti kone 65 proc. projekto vertės, iš viso – per 104 tūkst. eurų.
Poilsio centras pamažu kilo prie Vencavo ežero. Darbai vyniojosi, vienas paskui kitą NMA buvo teikiami ir mokėjimo prašymai. Kaskart, patikrinusi situaciją, agentūra pervesdavo paramą.
„Visos bėdos prasidėjo pernai rugsėjį, kai NMA išsiuntėme paskutinį mokėjimo prašymą. Štai tada ir gavau niuksą. Agentūra po patikrų nutarė pritaikyti sankciją – neskirti paskutinės 62,3 tūkst. eurų išmokos ir net susigrąžinti ankstesnę paramą“, – nuoskaudomis dalijosi L.Pakalnis.
Koją pakišo vagystė
Pasak L.Pakalnio, poilsio ir sporto centrą įmonė statė jo paties žemėje. Jis sumanė poilsiautojams įrengti krepšinio, teniso, tinklinio aikštyną, parūpinti valčių, iškelti pirtį. Nubraižė ir maršrutų planą, kuriais po vaizdingas apylinkes, įsitvėrę šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, galės minti turistai. Tačiau pernai atsirado ir ženklų, kad projektas gali žlugti.
„Vargai prasidėjo, kai laiku negalėjome užbaigti pastato, kuriame įrengta pirtis ir svečiams maitinti skirtos patalpos.
Pernai per Jonines vagys nušvilpė 25 tūkst. eurų kainavusią šiaudų moliavimo įrangą. Pagal projektą, iš šiaudų blokų pastatytos pirties sienos turėjo būti padengtos moliu. Bet be įrangos to negalėjome padaryti. Nors tai nenumatyta aplinkybė – force majeure, o ikiteisminis tyrimas dėl vagystės tebevyksta, NMA laikosi nuostatos, kad ji čia – niekuo dėta, nors dėl to laiku negalėjome atlikti visų projekte numatytų darbų“, – kalbėjo L.Pakalnis.
Pirties statiniui projekte buvo numatyta 37 tūkst. eurų paramos, o bendra jos sąmata siekia 120 tūkst. eurų.
Svarbu net lentų storis
Anot L.Pakalnio, pateikus pirmus tris mokėjimo prašymus NMA atsiskaitė be trukdžių. Bet pateikus galutinį, pasipylė nesusipratimai. Atvykę į Kuikių kaimą ir atlikę projekto patikrą NMA specialistai nutarė, kad tai, kas deklaruota popieriuje, prasilenkia su realybe.
„Už ES paramos lėšas įrengėme gerą sporto aikštyną, amfiteatrą, sutvarkėme Venclavo ežero pakrantę, pastatėme valtinę. Apskritai daug už ką mokėjome savo pinigais. Kai kurių pirkinių net nebuvo įrašytų į finansavimo sutartį, nes patys su rangovu patys atsiskaitėme. Deja, projekto vertintojams užkliuvo daugybė smulkmenų, kurios dabar tapo lemtingomis“, – kalbėjo L.Pakalnis.
Pavyzdžiui, NMA nepatiko, kad ant pirties stogo neįrengti lietvamzdžiai, nors tai numatyta projekte. Bet, anot L.Pakalnio, pirties stogas, kaip ir numatyta projekte, net 1,5 metro yra nutolęs nuo sienų, tad paaiškėjo, kad standartiniai lietvamzdžiai jam netinka, todėl buvo parinkti grandininiai.
Tikrintojams užkliuvo ir liepto lentų storis. Projekte įrašyta, kad liepto danga turi būti sukalta iš 37 mm storio lentų. Tačiau, anot L.Pakalnio, sukaltos lentos buvo nuobliuotos, be to, jos išdžiuvo, ir suplonėjo 7 mm. Tačiau agentūra tokį pokytį įvertino kaip netinkamą.
NMA tikrintojams krito į akis tai, kad viename iš poilsio centro statinių – valtinėje, neįrengta stovų, stelažų, kabyklų, neveikia elektros sistema, nėra pakloto kieto pagrindo. Esą, valtinė net neparuošta naudoti. Tuo tarpu, anot L.Pakalnio, pagal projektą valtinė tėra sportinio inventoriaus saugykla, ir joje sandėliuojama visa poilsio įranga – valtys, baidarės, hidrokostiumai ir kita.
„Juk tai – tik daiktai. Kai ateis poilsio sezonas ir paaiškės, kaip ją sandėliuoti, kad būtų patogiau klientams, tuos stelažus ir įrengsime“, – linko atsikirsti projekto sumanytojas.
Tokių pasiboksavimų tarp NMA specialistų ir „Country relax“ įmonės būta daugiau. Pavyzdžiui, tikrintojams atrodė, kad maitinimo patalpoje baldai – nesumontuoti, savininkui – kad jie tik nesustatyti į vietas – nepritvirtinti prie sienų.
NMA specialistams nepatiko, kad teniso aikštė galutinai neįrengta – nesutankintas gruntas, nėra skiriamųjų linijų, nepastatyti prožektoriai, neįrengta vandens pajungimo dėžė., o ir pačios aikštelės plotas mažesnis, nei projekte.
Savininkas „atsimušė“, kad įrengiant aikštę buvo laikomasi visų statybos techninių reikalavimų gruntui sutvirtinti. O stacionarios linijos – įsigytos, tačiau, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas, prieš žiemą nebuvo paklotos.
Sankcijos – ypač skaudžios
NMA, 2015-ųjų gruodį atlikusi dvi „Country relax“ projekto patikras, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją siūlydama skirti sankciją – nutraukti su įmone sudarytą paramos sutartį, nes ši esą laiku neįvykdė projekto.
„Man tai – baisus smūgis. Juk daug inventoriaus pirkome savo lėšomis. Juk tikrintojams užkliuvo net turistinė valtis, ir tik dėl to, kad joje nėra reguliuojamų sėdynių su atlošais, nors tokią mums pardavė pardavėjas.
Nebuvo atsižvelgta į tai, kad, įgyvendinant projektą iškilo nenumatytų trukdžių – kad koją pakišo įrangos vagystė, kurios Lietuvoje išsinuomoti neįmanoma“, – kalbėjo L.Pakalnis. Jis įsitikinęs, kad įvairių priekabių ieškoma tik dėl to, kad paramos biudžetas yra išsekęs, ir Žemės ūkio ministerijai nebepakanka lėšų pagal sutartis atsiskaityti su projektų sumanytojais.
„Country relax“ bandė užtarimo ieškoti Vyriausioje administracinėje ginčių komisijoje. Tačiau ši, gavusi įmonės skundą ir NMA paaiškinimus, vasario pabaigoje nusprendė, kad teisi ne įmonė, bet agentūra.
Komisijos logika – paprasta, bet sunkiai suvokiama verslininkams. Jos teigimu, visos investicijos, įgyvendinant projektą, nepaisant, iš kokio šaltinio – asmeninių ar paramos lėšų yra finansuojamos, turi būti atliktos taip, kaip numatyta. Pavyzdžiui, jei jau pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad „Country relax“ įsigijo valtį iš „Baidarių centro“ su reguliuojamomis sėdynėmis, vadinasi, būtent tokia, o ne kitokia valtis ir turi dunksoti pašiūrėje.
Komentaras
Parama primeta daugybę įsipareigojimų
Vaiva Paršiukaitė, Nacionalinė mokėjimo agentūros atstovė
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) įgyvendinimas baigėsi 2015-ųjų gruodžio 31 d. Visos programai skirtos lėšos iki minėtos dienos turėjo būti panaudotos, o paramos gavėjai iki nustatytų terminų turėjo baigti projektus ir pateikti mokėjimo prašymus.
NMA įvertino ir išmokėjo paramą iki 2015-ųjų metų pabaigos. Pagal programos priemonę „Paramta verslo kūrimui ir plėtrai“ išmokėta apie 103 mln. eurų. Šiai priemonei lėšų užteko – jos buvo ne kartą perskirstytos tarp priemonių, siekiant užtikrinti, kad programa būtų tinkamai įgyvendinta.
Sekant KPP laikui ne kartą raginome paramos gavėjus nedelsti – laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, antraip jiems gali būti skirta sankcijų. Jie buvo informuoti ir apie tai, kad būtinai kreiptųsi į agentūrą pajutę, kad projekto laiku įgyvendinti nepavyks.
Visada suteikiama galimybė ištaisyti tam tikras klaidas, tik svarbu apie tai laiku pranešti agentūrai. Juk ES parama skiriama konkretiems projektams įgyvendinti, ir jos gavėjas prisiima nemažai įsipareigojimų. Vienas jų – projektą įgyvendinti per tam tikrą laiką. Kitas – atlikti viską taip, kaip numatyta paraiškoje. Nes parama skiriama atsižvelgiant būtent į tuos duomenis, kurie joje pateikti. Pavyzdžiui, jei parama skirta atsižvelgiant į techninį projektą, pateiktą kartu su paraiška bei patvirtintas pirkinių sąmatas, vadinasi, viskas taip ir turi būti padaryta.
Žinoma, kartais nepavyksta išvengti tam tikrų trukdžių, nukrypimų nuo projekto. Tokiais atvejais paramos gavėjai privalo kreiptis į agentūrą ir tam gauti jos pritarimą.
Teikdamas paskutinį mokėjimo prašymą paramos gavėjas kartu deklaruoja, kad yra baigęs visus projekte numatytus darbus ir prašo išmokėti galutinę paramos sumą. Jei darbai nėra baigti, vadinasi, projektas nėra įgyvendintas ir jam parama negali būti skirta.
Įgyvendinant projektus nutinka įvairių nenumatytų – force majeure atvejų, tačiau vagystė nėra juo laikoma. Jei įmonė „Country relax“ dėl molinimo renginio vagystės negalėjo laiku baigti darbų, ji privalėjo ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą ir įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, išsinuomoti renginį.“
