„Frakcijų seniūnai su Vyriausybės atstovais sutarė, kad bus
išmokų fondas, tai viena. Antra, reikėtų labai aiškiai
peržiūrėti esamus pasiūlymus, kad tos išmokos nepersidengtų, tai
yra darbdavys moka nedarbo draudimo išmoką, arba iš fondo“, –
žurnalistams Vyriausybėje po susitikimo su Seimo frakcijų vadovais
trečiadienį sakė ministrė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS anksčiau teigė, kad
be politinio sutarimo komitetas negali imtis fondo steigimo
projekto, o dėl to viso socialinio modelio, kuris turėtų
liberalizuoti darbo santykius, klausimas stringa Seime.
Audito komitetas anksčiau siūlė iniciatyvą dėl fondo steigimo
atmesti, o Biudžeto ir finansų komitetas projekto svarstyme padarė
pertrauką.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad
išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio
kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje
mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš
fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis
vidutinius darbo užmokesčius, o minimali – vieno mėnesio, jeigu
atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų
iki penkerių metų.
Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus
dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams – ji siektų
vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi
daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau – pusę uždarbio.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad
išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo
ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris
dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat
numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir
darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės
būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių
būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji
nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks
fondas būtų rizikingas, nes darbdaviai suskubs juo pasinaudoti,
fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.
Planuojama, kad socialinis modelis bus priimtas iki vasaros ir
įsigalios nuo 2017 metų.
Sutarė ir „Sodros“ lubų
Vyriausybės ir Seimo atstovai
trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino
socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Apsispręsta dėl („Sodros“ – BNS) lubų, kad pradėtume
(jas taikyti – BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė
yra, kad pasiektume penkis“, – žurnalistams Vyriausybėje po
premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė
ministrė.
Tai reiškia, kad „Sodros“ lubos, jei jos būtų taikomos jau
dabar, paliestų darbuotojus, per mėnesį uždirbančius 7569 eurus,
nes ketvirtąjį 2015 metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis
siekė 756,9 euro.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas balandžio viduryje
nusprendė, kad kol kas įvesti įmokų lubų neįmanoma, nes
„Sodra“ būtų gramzdinama į dar didesnes skolas. Trečiadienį
šį klausimą komitetas ketina svarstyti iš naujo.
Vienas socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto
Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka anksčiau teigė,
kad lubas „reikia spręsti su kitų mokesčių reforma“ – jas jis
siūlo sieti su gyventojų pajamų mokesčio didinimu.
„Sodros“ įmokų lubas anksčiau siūlyta taikyti tiems
darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršytų 5 vidutinius darbo
užmokesčius (VDU) per mėnesį arba 60 – per metus. Šiuo metu tai
būtų atitinkamai apie 3585 eurai ir 45420 eurų.
Pagal socialinį modelį, įmokų lubas siūlyta pasiekti
palaipsniui per šešerius metus: pirmaisiais metais – 120 VDU,
antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84,
penktaisiais – 72 ir šeštaisiais – 60.
Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas, ribojamos
tik „Sodros“ išmokos.