„Frakcijų seniūnai su Vyriausybės atstovais sutarė, kad bus išmokų fondas, tai viena. Antra, reikėtų labai aiškiai peržiūrėti esamus pasiūlymus, kad tos išmokos nepersidengtų, tai yra darbdavys moka nedarbo draudimo išmoką, arba iš fondo“, – žurnalistams Vyriausybėje po susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS anksčiau teigė, kad be politinio sutarimo komitetas negali imtis fondo steigimo projekto, o dėl to viso socialinio modelio, kuris turėtų liberalizuoti darbo santykius, klausimas stringa Seime.
Audito komitetas anksčiau siūlė iniciatyvą dėl fondo steigimo atmesti, o Biudžeto ir finansų komitetas projekto svarstyme padarė pertrauką.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali – vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.
Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams – ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau – pusę uždarbio.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas, nes darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.
Planuojama, kad socialinis modelis bus priimtas iki vasaros ir įsigalios nuo 2017 metų.
Sutarė ir „Sodros“ lubų
Vyriausybės ir Seimo atstovai trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Apsispręsta dėl („Sodros“ – BNS) lubų, kad pradėtume (jas taikyti – BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė yra, kad pasiektume penkis“, – žurnalistams Vyriausybėje po premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.
Tai reiškia, kad „Sodros“ lubos, jei jos būtų taikomos jau dabar, paliestų darbuotojus, per mėnesį uždirbančius 7569 eurus, nes ketvirtąjį 2015 metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis siekė 756,9 euro.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas balandžio viduryje nusprendė, kad kol kas įvesti įmokų lubų neįmanoma, nes „Sodra“ būtų gramzdinama į dar didesnes skolas. Trečiadienį šį klausimą komitetas ketina svarstyti iš naujo.
Vienas socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka anksčiau teigė, kad lubas „reikia spręsti su kitų mokesčių reforma“ – jas jis siūlo sieti su gyventojų pajamų mokesčio didinimu.
„Sodros“ įmokų lubas anksčiau siūlyta taikyti tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršytų 5 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per mėnesį arba 60 – per metus. Šiuo metu tai būtų atitinkamai apie 3585 eurai ir 45420 eurų.
Pagal socialinį modelį, įmokų lubas siūlyta pasiekti palaipsniui per šešerius metus: pirmaisiais metais – 120 VDU, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais – 60.
Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas, ribojamos tik „Sodros“ išmokos.
