Technologijų įmonės „Brolis semiconductors“ vadovas Dominykas Vizbaras teigia, kad Lietuvoje nėra gynybos pramonės tradicijų.
Reikia daugybės leidimų
„To nebuvo daugybę metų. Gynybos tema buvo tabu, kol nepasikeitė geopolitinė situacija. Ir šiandien tas sujudimas tik prasidėjęs. Turi pasitempti ir ministerijos, ir perkančios organizacijos. Atsiranda supratimas, kad gynyba – ne tik metaliniai daiktai su ratais. Tai – technologija, be jos nebus ryšio, matomumo“, – sakė „Litexpo“ parodų rūmuose surengtoje tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje dalyvavęs D.Vizbaras.
Jo teigimu, dar viena problema – specialistai: jų iki šiol nereikėjo, o dabar reikia pritraukti. Svarbu ir galimybė patikrinti, ar atvežama kokybiška produkcija.
Bendrovė „Brolis semiconductors“ jau yra įžengusi į Vakarų rinką, dirba Didžiojoje Britanijoje, iš kur lengviau eksportuoti į Vakarus dėl stipresnio prekės ženklo.
„Gamyba Didžiojoje Britanijoje nėra apipinta biurokratija. Lietuvoje norint parduoti priedėlį, reikia leidimo iš bent keturių institucijų, su kuriomis reikia derinti tai, ką darai. Mažai įmonei tai didelė našta“, – sakė „Brolis semiconductors“ vadovas.
Jo teigimu, Lietuvoje galioje prieš 10-15 metų išleisti keistini įstatymai, trukdantys gynybos pramonei augti. Reikėtų pradėti glaudesnį bendradarbiavimą, padėti lietuviams eksportuoti. Juk mūsų specialiosios pajėgos žinomos visur: jeigu jie turės lietuvišką įrangą, ją pamatys visos likusios šalys.
Laimi konkursus
Parodoje surengtoje diskusijoje „Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė: tarptautinis pripažinimas ir vietiniai iššūkiai“ pasisakęs Krašo apsaugos ministerijos (KAM) viceministras Tomas Graižiūnas sakė, kad užsienyje perkama tik toji produkcija, kuri nėra gaminama Lietuvoje.
„Lietuvos pramonės įmonės ne viską gamina. Arba ta gamyba dar nėra taip išvystyta. Didžioji dalis konkursų ten, kur dalyvauja Lietuvos įmonės, jų ir yra laimimos“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, skaičiuojant praėjusių metų KAM biudžetą, įskaitant personalo išlaikymą, 70 proc. išlaidų liko Lietuvoje. Su maisto pirkimu, apranga, tekstile susijusius projektus dažniausiai laimi Lietuvos įmonės.
„Lietuviai dar negali kažko pasiūlyti dideliuose projektuose – jie yra per maži. Tačiau jie stiprūs nišinėse technologijų srityse. Ateina laikas rūpintis aukštosiomis technologijomis ir čia mūsų įmonės turi galimybę pasireikšti“, – dėstė T.Graižiūnas.
Jo manymu, dar viena sritis, kurioje lietuviai galėtų pasireikšti – remontas.
„Kariuomenei svarbu, kad technika būtų kuo labiau prieinama, nesugedusi, kad būtų galima ją netoliese – čia pat, Lietuvoje suremontuoti. Lietuviai dažniausiai laimi konkursus, jie teikia pigesnius pasiūlymus, aukštos kokybės produkciją ir tai daro laiku“, – pridūrė viceministras.
Viešųjų pirkimų įstatymas – kliūtis?
Lietuvoje visai neseniai pradėta kalbėti apie gynybos pramonę ir jos galimybes.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad tik dabar politikai supranta, jog lietuviškas produktas atitinka standartus ir nėra blogesnis.
Jis taip pat pritarė minčiai, kad kariuomenė gali leisti pramonės įstaigoms išbandyti savo gaminius įvairiose misijose, pratybose ir taip padidinti jų vertę.
Visgi Seimo nario teigimu, didelė kliūtis – viešųjų pirkimų įstatymas.
„Šis įstatymas labiausiai taisomas tam, kad būtų skaidresnis. Bet manau, kad tuos klausimus galima spręsti priėmus pataisas, jog pirkimai karinėje srityje gali būti nevieši. Labai svarbu, kaip formuojamos sąlygos. Jei matysime, kad stringa pirkimai, reikia sėsti ir kalbėti“, – sakė A.Paulauskas.
Jo teigimu, turime pakeisti požiūrį, kad lietuviai nieko negamina.
„Šiandien juk svarbiau aukščiausios technologijos. Mano uždavinys – paskatinti mūsų institucijas labiau domėtis situacija“, – pridūrė A.Paulauskas.
