Nuo 2007 m., kai alkoholinių gėrimų paklausa buvo aukščiausiame taške, iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje yra sumenkusi 30 procentų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos ir rinkos dalyvių informacija.
Pirmąjį metų ketvirtį toliau drastiškai krito spirituotų vynų pardavimas: 46 proc. sumažėjo prekyba stipresniais nei 15 laipsnių spirituotais vynais, dar 11 proc. traukėsi silpnesnių spirituotų vynų kategorija. Lietuvos gyventojai, kaip ir ankstesniais metais, gerokai mažiau pirko sidrų ir panašių nestiprių fermentuotų alkoholinių gėrimų – fiksuotas 38 proc. kritimas.
Šiemet pirmąjį ketvirtį augo putojančio vyno paklausa, jo parduota 29 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, keliais procentais didėjo ir stipriųjų gėrimų paklausa.
„Putojančio vyno ir šampano paklausa pirmąjį metų ketvirtį išaugo dėl švenčių sezoniškumo – šiemet Velykos buvo kovą, pernai – balandį, tai yra jau antrąjį ketvirtį. Šampanas ir putojantis vynas – labiau proginis produktas, tad natūralu, kad per šventes jo įsigyjama daugiau nei įprastomis dienomis. Nedidelis stipriųjų gėrimų pardavimo didėjimas taip pat susijęs su persikėlusiomis šventėmis ir mažėjančiu šešėliu“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“, valdančios „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas, rinkodaros direktorius.
Pirmąjį ketvirtį nesmarkiai, tačiau stabiliai augo vynuogių vyno paklausa, jo pardavimas, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 6 proc.
„Vyno vartojimo augimas susijęs su pastarąjį dešimtmetį vykstančiais natūraliais demografiniais, socialiniais pokyčiais – ateina nauja karta, kuri domisi vyno kultūra, kuriai taurė vyno yra organiška gastronomijos dalis. Vis dėlto vyno rinka Lietuvoje priversta veikti ypatingai griežtomis valstybinių institucijų kontrolės ir ribojimų sąlygomis, kurios senosiose Vakarų Europos vyno šalyse gerokai švelnesnės – akcizai ten kai kada net mažesni, o ir tiek draudimų nėra. Labai apmaudu, kad Europoje įprasta verslo dovana – gero vyno butelis – Lietuvoje jau tapo nusižengimu įstatymams“, – sako Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.
Pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, keliais procentais sumažėjo ir alaus pardavimas. Alus yra populiariausias alkoholinis gėrimas Lietuvoje, kurio realiu kiekiu išgeriama beveik triskart daugiau nei visų kitų kategorijų gėrimų kartu paėmus.
Specialistų teigimu, alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje akivaizdžiai mažėja, ši tendencija tęsiasi jau devintus metus. Prognozuojamas ir tolesnis rinkos kritimas, net mažėjantis šešėlis stipriųjų gėrimų kategorijoje neatsveria bendro pardavimo smukimo, kurį iš esmės lemia du veiksniai: mažėjantis vartojimas ir mažėjantis gyventojų skaičius.
„Augti gali tik atskiros kategorijos, tokios kaip natūralūs vynuogių ar vaisių ir uogų vynai, taurūs stiprieji gėrimai. Lietuvos gyventojai tampa vis reiklesniais ir labiau išsilavinusiais pirkėjais, kurie ieško išskirtinio skonio ir kokybės, ar tai būtų geras vynas, viskis ar konjakas“, – sako A. Čiburys.
Nelegali alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje taip pat yra sumažėjusi. Ekonomistai tokią tendenciją fiksuoja pastaruosius ketverius metus. Vis dėlto, ypač stipriųjų gėrimų kategorijoje, nelegalių ir neapskaitomų alkoholinių gėrimų suvartojama dar palyginti daug: 22 proc. arba beveik penktadalis rinkos yra šešėlyje. Valstybė dėl to praranda šimtus milijonų eurų – tai į biudžetą nesumokami akcizai, pridėtinės vertės mokestis bei kovai su šešėliu skiriamos lėšos, kurios galėtų būti nukreipiamos kitoms reikmėms.
