Ilgai nekitusios būtiniausių prekių kainos ėmė kopti aukštyn. Tai liudija ne tik pastarųjų dienų skandalai, bet ir statistika – kovo mėnesį dažniausiai įsigyjamų vartojimo prekių ir paslaugų kainos ūgtelėjo 0,9 proc., o balandį šis kilimas jau pasiekė 1,7 proc.
Kaip šie pokyčiai paveiks vaikų maitinimo kainas? Ar atsilieps jų kokybei?
Kainą lemia konkursai
Daugiausia mokinių Lietuvoje maitinančios įmonės „Maistas LT“ pateiktais duomenimis, vidutinė jų ruošiamos sriubos kaina – 0,25 Eur, antrojo patiekalo – 1 Eur. Pietaujantiems mieste tokios kainos kelia nuostabą, nes jiems tenka mokėti 3–4 kartus brangiau. Kas lemia, kad mokyklose tokios kainos?
Pasak „Maistas LT“ vadovo Irmanto Norkaus, kainą labiausiai veikia du dalykai – sveikas protas ir konkursai.
„Maistą mokiniams gali ruošti tik konkursą laimėjusi įmonė, o laimi ta, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Pati kaina imama ne iš dangaus, o grindžiama skaičiavimais bei įmonės galimybėmis.
Nežinau, kaip kitos įmonės, bet konkuruodami dėl kainos mes pasitelkiame kelis aspektus. Pirma, mes vykdome centralizuotą maitinimą, tai reiškia, kad žinome, kiek žmonių mums reikia pamaitinti, dėl to galime efektyviai planuoti sąnaudas.
Antra, mūsų tiekėjai yra arti – maistą perkame iš vietinių ūkių. Trečia, esame didelė įmonė, todėl galime pasinaudoti masto ekonomika. Ketvirta, mes investuojame į efektyvią vadybą“, – vardijo I.Norkus.
Paklaustas apie galimą kainų kilimą pašnekovas atsako tokio poreikio nematąs.
„Dabartinės kainos ir sąlygos tenkina visus: tėvus, valstybę, verslą. Tiesa, juntame vis didesnį spaudimą: produktų kainos auga, didėja mūsų mokamų mokesčių sumos – jų per pastaruosius penkerius metus sumokėjome per 26 mln. eurų. Bet centralizuoto maitinimo struktūra, ilgalaikės sutartys su tiekėjais kol kas dar leidžia spaudimą amortizuoti“, – sakė I.Norkus.
Mokykloje pigiau ir sveikiau?
Jeigu mokykloje vaiko pietūs kainuoja keliskart pigiau negu mieste, ar tai reiškia, kad maistas keliskart prastesnis? Pasirodo, ne. Netgi atvirkščiai.
Anot gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės, maistas mokyklų valgyklose turi būti subalansuotas, skirtas stiprinti ir auginti organizmą. Kavinėse pirmiausia orientuojamasi į skonį, į patiekalus, kurie vaikų dažniau mėgstami, tačiau ne visuomet maistingi, dažniau kaloringi.
„Vaikų ugdymo įstaigų maitintojams galioja griežtesnė tvarka, įpareigojanti rinktis tik tam tikrus produktus, gamybos būdą. O kavinės ir restoranai mažiau apriboti. Jie vykdo higienos normas, tačiau yra laisvesni siūlydami produktus, tarp kurių gali pasitaikyti ir nerekomenduojamų vaikų mitybai. Be to, jie nederina valgiaraščių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba – tokią pareigą turi tik įmonės, dirbančios su mokyklomis, darželiais, ligoninėmis“, – kalbėjo dr. E.Gavelienė.
„Mokyklose valgiaraščiai sudaromi pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką ir aprašus. Yra nustatyti maistingumo reikalavimai, nurodomas kaloringumas, maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų) kiekiai. Išsamiai nurodyta, kokia turi būti produktų sudėtis, maisto energinė vertė, yra daugiau nei 20 priedų, kurių naudoti negalima“, – pasakojo dietologė.
Vaikams netaupoma
Vaiko išlaikymas – nelengvas iššūkis dažnos šeimos biudžetui.
Tiesa, didelė dalis tėvų sako, kad sutiktų ir permokėti už savo vaikų gerovę. Tačiau brėžia griežtą ribą: mokėti daugiau sutinka tik už ekologišką maistą, pageidauja, kad vaikas gautų daugiau žalumynų ir vaisių.
